Prokurorai neieškojo valstybės milijonų

Klaipėdos uosto gilinimo darbai pagal Uosto direkcijos ir UAB "Klaipėdos hidrotechnika" sutartį turėjo būti baigti 2008 metų rugsėjį. Jau praėjo treji metai, tačiau jie, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, nebaigti iki šiol. "Klaipėdos hidrotechnika" atsisakė atlikti tralavimą, nors tai numatyta sutartyje, todėl iš 54 mln. Lt vertės darbų liko nepriimtų 35 mln. Lt vertės darbų, o Uosto direkcijos sąskaitoje - sulaikyti 2,2 mln. Lt.

2009 m. gruodžio 21 d. Uosto direkcija kreipėsi į prokuratūrą prašydama išanalizuoti situaciją, nustatyti kaltus asmenis ir padarytos žalos dydį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Galimi nusikaltimai traktuoti pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsnius, kurių esmė - piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimas, įgaliojimų viršijimas.

Šiemet rugpjūčio 22 d. Uosto direkcija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Beje, prokuroras S. Jasevičius tokį nutarimą priėmė dar liepos 12 d.

Šiuo metu S. Jasevičius prokuratūroje jau nebedirba - jis iš pradžių buvo pažemintas pareigomis, o vėliau apskritai pasitraukė iš tarnybos kilus skandalui dėl alkoholio vartojimo darbo metu.

Skųsis dar kartą

Uosto direkcija šiandien ketina pateikti skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros aukštesniajam prokurorui. Jeigu pastarasis jį atmestų, direkcija dar turės galimybę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo teisėją, atsakingą už ikiteisminius tyrimus.
Per E. Gentvilo vadovavimo Uosto direkcijai laikotarpį prokuroras S. Jasevičius jau yra nutraukęs 4 ikiteisminius tyrimus, susijusius su Uosto direkcijos kreipimaisis. Kol kas trimis atvejais aukštesnysis prokuroras arba apylinkės teismo teisėjas atnaujino ikiteisminius tyrimus.

"Prokuroras S. Jasevičius analizavo buvusio Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko veiksmus, nors to direkcija neprašė, ir juose nenustatė nusikaltimo sudėties. Prokuroras ignoruoja esminį Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimą, dėl kurio konkursas net negalėjo būti skelbiamas. Kadangi nebuvo pateiktas techninis projektas, buvo pašalinti konkurentai - 9 užsienio kompanijos, todėl dalyvavo vienintelė kompanija UAB "Klaipėdos hidrotechnika".

Prokuroras taip pat neanalizavo per didelės pasiūlytos kainos. Uosto direkcija planavo skirti tiems darbams 39 mln. Lt, o konkursinis pasiūlymas buvo 54 mln. Lt. Direkcija nesiderėjo dėl kainos, todėl buvo padaryta žala. Manome, kad šia sutartimi Uosto direkcijai padaryta keliolikos ar keliasdešimties milijonų litų žala", -  sakė uosto vadovas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje.

"Klaipėdos uoste buvo mafija"

"Klaipėdos hidrotechnikai" kai kuriuose ruožuose už 1 kubinį metrą iškasto grunto buvo mokama 64 Lt, o kituose - 73,5 Lt. Net šiuo metu kainos svyruoja nuo 29 iki 35 Lt už 1 kub. metrą.

"Lietuva tikrai buvo išsiveržusi į pasaulio lyderius pagal gilinimo darbų įkainius", - replikavo E. Gentvilas.

Paklaustas, ar tų per didelių kainų nebūtų galima sieti su rinka, E. Gentvilas atsakė: "Apie kokią rinką kalbame, kai konkurse dalyvauja vienintelė kompanija, neturinti savo žemkasės ir pagal pirminius reikalavimus net negalinti dalyvauti konkurse. Reikalavimai buvo sumažinti. Ne, tada Šiaurės Europos uostuose tokių kainų nebuvo, tada Klaipėdos uoste buvo mafija."

Beje, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo jungtinis: sujungti du ikiteisminiai tyrimai - vienas dėl gilinimo, kitas - dėl valymo darbų. Prokuroras, nutraukdamas tyrimą dėl gilinimo darbų, kartu nutraukė visą ikiteisminį tyrimą.

"Prokuratūra, privalanti ginti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaip valstybinės įmonės interesus, jų gynimo neužtikrina ir neieško kaltų asmenų", - mano E. Gentvilas.

Klaipėdos uosto vadovas sako yra kreipęsis į Lietuvos prezidentę ir kalbėjęs su ja apie Klaipėdos teisėsaugos darbą. Jis mano, kad žemesnėse jos grandyse yra akivaizdžių korupcijos dangstymo faktų.

Tuo tarpu prokuroras S. Jasevičius rašo, kad Uosto direkcija iki šiol taip ir nepagrindė jai padarytos žalos dėl minėtos sutarties.

"Mes negalėjome pagrįsti. Pusantrų metų vyko ikiteisminis tyrimas, o mes iš prokuratūros negavome jokio laiško. Uosto direkcijos niekada nebuvo paprašyta pateikti kokių nors dokumentų apie padarytą žalą. Pagal procesą prokuroras turi teisę kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kuri analizuoja galimą žalos dydį. Manėme, kad jis kreipėsi į FNTT", -  teigė E. Gentvilas.