Prokuratūra pasigedo valstybinės Būtingės terminalo priežiūros.

Klaipėdos apygardos prokuratūra tebetiria praėjusių metų gruodį iškeltą baudžiamąją bylą dėl avarijos Būtingės naftos terminale, įvykusios pernai lapkričio 23 dieną, kuomet trūkus povandeninei žarnai į jūrą išsiliejo apie 60 tonų naftos.
Nors pareigūnai išsiaiškino, kas yra atsakingas už povandeninės terminalo dalies eksploataciją, avarijos kaltininkų nustatyti jiems dar nepavyko.
Tiesa, bylą tiriančiam prokurorui Edvardui Staponkui nuostabą kelia tai, kad povandeninių terminalo įrenginių priežiūros nevykdo jokia valstybinė institucija.
Pasak prokuroro, Valstybinė technikos priežiūros tarnyba teigia ne tik neturinti tam reikiamos įrangos, bet ir nesanti įpareigota tą daryti, nes Lietuvoje nėra atitinkamų norminių aktų.
Kita vertus, prokuratūra iki šiol negavo nė vieno patvirtinimo, kad naftos išsiliejimas būtų padaręs konkrečią žalą žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai.
Tokie faktai yra labai svarbūs šioje byloje, nes ji iškelta būtent dėl jūros teršimo žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai kenksmingomis medžiagomis.
Aplinkos ministerija savo ruožtu jau yra nubaudusi Būtingės terminalą eksploatuojančią bendrovę "Mažeikių nafta" 2,5 mln. Lt dydžio administracine bauda.
Jau keturis kartus pratęstas bylos nagrinėjimo terminas baigiasi šių metų rugpjūčio 3 d. E. Staponkus neatmeta galimybės, kad Generalinė prokuratūra, taip pat kuruojanti šios bylos eigą, terminą dar pratęs.

Nafta išgaravo?

Nors, pagal teorinius skaičiavimus, avarijos metu į jūrą išsiliejo 59 tonos naftos, nei Palangos miesto savivaldybė, nei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialas, nei Jūrinių tyrimų centras prokuratūrai nepatvirtino, kad naftos koncentracija viršijo leistinas normas ir kad iki šiol jaučiamos incidento pasekmės.
Tiesa, Palangos valdžia skundžiasi, kad buvo sugadintas kurorto įvaizdis, o Žuvininkystės tyrimo laboratorija teigia, jog po avarijos, iš Būtingės rajono pasitraukus žuvims, smarkiai sumažėjo jų sugavimai - menkių net 70 proc., stintų - beveik 3 kartus.
Nepaisant to, E. Staponkus sako, jog norint nustatyti žuvininkystės verslui padarytą žalą, reikia išsamesnių ir ilgiau trunkančių tyrimų, kurie dabar yra atliekami.
Prokuroro teigimu, nors žvejai ir buvo sukėlę didžiulį triukšmą, jie pareigūnams nepristatė nafta užterštų žuvų ar tinklų.
Specialistų aiškinimu, apie 30 proc. į vandenį patekusios naftos, išgaruoja, dalį jos išnešioja srovės arba "suvirškina" zooplanktonas ir tik apie 15-20 proc. jos gali nusėsti ant dugno.

Užsieniečiai nereagavo

Tirdami bylą, pareigūnai nustatė, kad pagal sutartį su "Mažeikių nafta", jūrinės dalies eksploataciją, be Būtingės terminalo administracijos, prižiūri konsultacinė olandų kompanija "Smith Flit Service".
Tiesioginius darbus atlieka kita užsienio kompanija, kuri, kaip subrangovus samdo Klaipėdos įmones.
Iki praėjusių metų liepos mėnesio tai buvo Anglijos kompanija "Cori Tovage Limited", bendradarbiavusi su "Narų servisu", šiuo metu - kita Anglijos firma "Smith Octo" bei uostamiesčio įmonė "Garantas".
Pasak E. Staponkaus, tik po Anglijoje vyksiančių apklausų bus galima nuspręsti, ar užsienio firmos tinkamai atliko savo darbą.
Mat pernai kovą Klaipėdos narai pastebėjo, kad povandeninė žarna yra įtrūkusi ir informavo apie tai užsieniečius. Dabar bus aiškinamasi, kodėl šie nereagavo, nekeitė žarnos ir net nepranešė apie tai "Mažeikių naftos" vadovybei.
Tiesa, nepriklausomi ekspertai jau yra nustatę, kad minėti įtrūkimai avarijai įtakos neturėjo.

Ginčijasi dėl termino

Kita vertus, prokuratūra dar tikisi sulaukti ir žarnos gamintojos - Italijos firmos "Pirelli" atstovų paaiškinimų.
Remiantis gamintojų rekomendacijomis, povandenines žarnas reikia keisti kas trejus metus. Šalies Vyriausybės sudarytos komisijos narių nuomone, šis terminas buvo pradelstas jau prieš avariją, nes trūkusi žarna į vandenį buvo nuleista ir išbandyta 1998 metų rudenį.
Tuo tarpu "Mažeikių naftos" atstovų teigimu, terminas baigėsi tik šiemet, nes pirmas tanklaivis Būtingės terminale buvo pakrautas 1999 metų liepos mėnesį.
Beje, pareigūnai išsiaiškino ir tai, kad avarijos metu Būtingės terminale nesuveikė pagal terminalo projektą sumontuota nuotekų paieškos sistema.
Šiuo metu terminale montuojama papildoma apsaugos sistema.