Policija prostitucijos neįveiks

Sąvadautojai ir prostitučių klientai yra patys suinteresuoti, kad sekso paslaugų upės tekėtų nestabdomos jokių užtvankų, o didelė dalis žmonių į sekso industriją žvelgia abejingai - tikėdami, kad ši piktžaizdė jų nepalies. Todėl seniausios pasaulyje profesijos iki šiol neįveikė nei karas, nei maras, nei policija.

Prostitučių bosas - buvęs pareigūnas

Pirkti kūniškus malonumus siūlančių skelbimų apstu įvairiose erdvėse, bet Šiauliuose demaskuoto viešnamio veiklos mastas visuomenę suglumino. Paaiškėjo, kad vieno daugiabučio bute įkurtas viešnamis veikė kone 10 metų! Nuo 2001-ųjų pabaigos iki 2011-ųjų pavasario čia spėjo paplušėti apie pusšimtis dailiosios lyties atstovių. Nejaugi viešnamio kaimynystėje gyvenantys žmonės nežinojo, kokios aistros kunkuliuoja jų pašonėje? O gal viešnamio ilgaamžiškumą lėmė tai, kad jam vadovavęs Audrius Šeporaitis yra buvęs pareigūnas, anksčiau dirbęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje? Vyras teisme prisipažino turėjęs „stogą“, kuriam per mėnesį už apsaugą tekdavę mokėti po 6 tūkst. litų. Kas buvo tas „stogas“, jis neatskleidė.

Merginos šio viešnamio duris praverdavo jau žinodamos, kuo joms teks užsiimti. Pardavinėti savo kūną sutikdavo ir išlaikyti vaikus neišgalinčios vienišos motinos, ir už mokslą lėšų susimokėti neturinčios studentės. Pusvalandis kūniškų malonumų čia kainuodavo 70-90 litų, valanda - 120 litų. Iki 60 proc. gautų pajamų atitekdavo merginoms, tad kai kurios jų per mėnesį uždirbdavo po 2 tūkst. litų ir daugiau. Klientų joms ieškota į skelbraštį dedant skelbimus, kuriuose būdavo siūloma pasimėgauti merginos atliekamu švelniu, atpalaiduojamu masažu.

Nuo kalėjimo išgelbėjo atgaila

Viešnamio klientai savo įspūdžius galėdavo surašyti atsiliepimų ir skundų sąsiuvinyje. Į atskirą sąsiuvinį patekdavo ir jie patys - šiame sąsiuvinyje prostitutės žymėdavosi pikantiškus pastebėjimus apie klientų kūno sudėjimą, elgesį ir t.t. Iš užrašų, rastų per kratas, buvo galima įtarti, kad per 8 veiklos metus į viešnamio kasą įkrito daugiau nei 1,5 mln. litų pajamų, bet teisme šių įtarimų pagrįsti nepavyko.

Teisiamųjų suole atsidūręs A.Šeporaitis kaltę dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai pripažino visiškai. Už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grėsė laisvės atėmimas iki 6 metų, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas šių metų rugpjūčio pradžioje nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo. Teismas atsižvelgė, kad A.Šeporaitis teisiamas pirmą kartą, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi ir savo elgesį vertino kritiškai. Vyrui skirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nuteistasis taip pat įpareigotas sumokėti daugiau nei 1 tūkst. litų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Klientų nubaudžiama mažai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai per mėnesį organizuoja 2-4 priemones prostitucija užsiimantiems asmenims išaiškinti. Pernai šio skyriaus pareigūnai Vilniaus apskrityje pričiupo 191 prostitutę ir 4 jų klientus, šiemet iki rugsėjo mėnesio - 143 savo kūnu prekiaujančias moteris ir 2 jų paslaugomis besinaudojusius vyrus. Kodėl tiek mažai nutveriama klientų? Pareigūnai sako, kad nėra tinkamo mechanizmo, kaip užfiksuoti tokias paslaugas perkantį asmenį. Anot teisėsaugininkų, sostinės gatvėse klientų ieško tik apie 30 proc. Vilniaus prostitučių - likusios savo paslaugas siūlo butuose. Beveik visos prostitutės dirba savarankiškai, nesinaudodamos sąvadautojų paslaugomis. Stoties rajone dirbančios prostitutės paslaugos kainuoja apie 40-100 litų už aktą, butuose klientus aptarnaujančių prostitučių įkainiai siekia nuo 150 iki 1,5 tūkst. litų už valandą. Pirmą vyrą, kuris siūlė intymias paslaugas, sostinės pareigūnai sulaikė 2010 m. Už savo paslaugas jis prašė 200 litų.

Tarp prostitucija užsiiminėjančių moterų yra ir išsilavinusių, oficialiai dirbančių kitus darbus. Jos intymias paslaugas teikia ieškodamos papildomo finansų šaltinio. Vieno patikrinimo bute metu pareigūnams įsiminė kuriozinis atvejis, kai ištekėjusi moteris miegamajame tenkino svetimo vyro lytinę aistrą už atlygį, o jos sutuoktinis tuo metu balkone ramiausiai rūkė.


- Kas galėjo lemti tai, kad daugiabutyje įsikūręs viešnamis nekliudomas veikė net 10 metų? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekyba žmonėmis aukoms“ koordinatorės Kristinos MIŠINIENĖS.

- Kaip savo srities profesionalei ir kaip eilinei pilietei man tai kelia didžiulę nuostabą, pasipiktinimą ir susirūpinimą. Tačiau žinodami, kokie pokyčiai pastaraisiais metais įvyko Šiaulių apskrities policijoje, tikimės, kad situacija pakryps į gerąją pusę.

Daug pareigūnų, dar neseniai dirbusių Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure, šiuo metu teisiami už prekybą kvaišalais. Šis faktas iliustruoja jų požiūrį į savo darbą. Tačiau norėtųsi, kad ir policijos pareigūnai, ir likusi visuomenės dalis į šią situaciją žvelgtų kiek plačiau.

Tiek korupcija, tiek piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kol kas būdingi ne tik policijai, bet ir kitoms institucijoms ar sritims. Labai daug kalbama apie tai, kad negalima su šiomis piktžaizdėmis taikstytis, gyventojai kviečiami apie pastebėtų negerovių apraiškas informuoti pasitikėjimo telefonais, tačiau apie tokias bylas dar išgirstame gana retai.

Kaip pilietė manau, kad įvykiai Šiaulių apskrities policijos komisariate atskleidė džiuginančią policijos apsivalymo tendenciją. Viena vertus, labai skaudu ir pikta, kad pareigūnai taip elgėsi, kita vertus, džiugu, kad ši tarnyba turi tiek vidinės jėgos, kad nuo negerovių valosi viešai. To palinkėčiau ir kitiems valstybiniams sektoriams.

- Ko reikia, kad kova su prostitucija pagaliau taptų efektyvi?

- Nors pagal įstatymus šiandien baudžiami tiek seksualinių paslaugų pardavėjai, tiek pirkėjai, atsivertę laikraščių puslapius ar įsijungę televizijos kanalą pastebime, kad tokios paslaugos siūlomos kone atviru tekstu. Tai - irgi akivaizdus korupcijos požymis. Jokiais būdais nesutinku, kad su šia piktžaizde privalo kovoti tik policija. Teisėsaugai šioje kovoje kaip tik skirčiau ne patį svarbiausią vaidmenį. Kur kas didesnė atsakomybė, mano įsitikinimu, tenka įvairioms socialinėms tarnyboms. Kodėl jos tyli? Juk ir savo kūnu prekiaujantys žmonės, ir juos perkantys asmenys yra mūsų visuomenės dalis! Kodėl niekas nesigilina, kokios problemos stumia moteris ar vyrus parsidavinėti, kokios problemos stumia pirkti juos?

Bėda yra ta, kad didelė visuomenės dalis toleruoja šią piktžaizdę. Dėl to kova su prostitucija ir prilyginama kovai su vėjo malūnais. Atsakingoms ministerijoms ir institucijoms daug metų siūlome visai kitokį kovos su prostitucija planą. Esame įsitikinę, kad reikia stiprinti socialinių paslaugų sektorių, prostitucijos aukoms siūlyti programas, kurios padėtų išsivaduoti iš to liūno. Deja, kol kas liekame neišgirsti. Kiekvienais metais teikiame pagalbą 100-120 nukentėjusių moterų. O atsakingos valdžios institucijos, mėgindamos pasiteisinti dėl neefektyvumo, atpirkimo ožiu paverčia policiją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“