Pastojo kelią žvėris - pastos ir policija

Lietuvos policininkai nenori girdėti saugaus eismo specialistų, kad bausti netikėtai į kelią išbėgusius gyvūnus partrenkusių automobilių vairuotojų nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl į tokį eismo įvykį patekęs žmogus turi būti pasiruošęs, jei tik liko gyvas ar nesužeistas, ne tik išgyventi dėl gyvūno bei sudaužytos mašinos patirtą šoką, bet ir sumokėti baudą.

Sėja ir mirtį

Per metus Lietuvos keliuose vidutiniškai įvyksta apie tūkstantis transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais. Dažniausiai avarijas sukelia stirnos - 44 proc. O daugiausiai nuostolių pridaro briedžiai.

Nors paprastai tokie susidūrimai labai blogai baigiasi tik gyvūnams, žmonių aukų ar sužeidimų per juos išvengti nepavyksta.

2008-2011 metais šalies keliuose užregistruota 50 įskaitinių eismo įvykių. Per juos žuvo penki, o nukentėjo 68 asmenys.

Didžiausia tikimybė, kad į kelią netikėtai išbėgs gyvūnas, kyla rudenį, prasidėjus jų migracijai.

Baudžia vairuotojus

Su netikėtai važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusiu gyvūnu susidūrusio vairuotojo laukia ištisa virtinė nemalonumų. Ir ne tik dėl tikimybės būti sužalotam ar net prarasti gyvybę.

Pirmiausiai - šokas. Vėliau prasideda rūpesčiai dėl daugiau ar mažiau sugadintos mašinos. Ir ypač jei ji nebuvo apdrausta kasko draudimu, nes draudimo pagalbos nesulauksi.

Na, o visa tai vainikuoja įvykio vietoje pasirodę policininkai, kurie vairuotojui skiria baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Prieš savaitę taip pasielgė Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai, kai kelyje Šilutė-Klaipėda šernai sukėlė du eismo įvykius.

Dviejų automobilių vairuotojai nubausti už tai, kad neįvertino galimos grėsmės ir neatkreipė dėmesio į laukinius gyvūnus žymintį kelio ženklą.

Beje, būta ir įdomesnių faktų: yra vairuotojų, kurie pareigūnų buvo nubausti net ir už tai, kad į jų mašiną rėžėsi paukštis.

Tiesa, yra išeitis, kaip negauti tokios baudos, - apie susidūrimą su gyvūnu nepranešti policijai. Tačiau pokalbio su pareigūnais nepavyks išvengti, jei per įvykį kas nors nukentėjo ar automobilis draustas kasko draudimu.

O ir nutylėjęs vairuotojas turi būti pasiruošęs jį sustabdžiusiam pareigūnui įrodyti, kad atsitrenkė į gyvūną, o ne į kitą automobilį ar dar blogiau - partrenkė žmogų.

Koks greitis saugus?

Tokiais atvejais bausdami vairuotojus policininkai remiasi geležiniu savo argumentu - kelio ruožas, kuriame įvyko avarijos, pažymėtas ženklais, perspėjančiais apie laukinius gyvūnus.

Neva juo važiuojantys vairuotojai turėjo pasirinkti tokį greitį, kad net tamsoje, esant blogam matomumui ar lynojant suspėtų pamatyti iš pakelės į kelią išneriantį žvėrį ir išvengtų susidūrimo.

O koks yra tas saugus greitis, juk prie minėto ženklo jis nenurodytas. Jo neįvardija ir pareigūnai, tik pateikia abstraktų atsakymą: „Toks, kad, atsiradus kliūčiai, būtų galima valdyti situaciją“.

Baudžia be pagrindo

Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, su gyvūnu kelyje susidūrusio automobilio vairuotojo policija nubausti neturi jokio teisinio pagrindo.

„Kokios kelių eismo taisyklės pažeistos, jei nebuvo viršytas leistinas greitis? Negalima žmogaus bausti už veiksmus, kurie nuo jo nepriklauso. Juk tokios avarijos įvyksta ne dėl jų kaltės. Joks vairuotojas nesusidurs su žvėrimi, jei galės to išvengti. Jis negali numatyti visų atvejų ir imtis visų atsargumo priemonių. Juk gyvūnų elgesys neprognozuojamas, o jie į kelia išlekia kaip kulka ir žmogui tiesiog neįmanoma sureaguoti“, - neabejojo V.Pumputis.

Saugaus eismo specialisto teigimu, tokiais atvejais policija neturėtų kalbėti apie nekonkretų saugų greitį.

„Net ir įvertinęs galimą grėsmę bei važiuodamas gerokai lėčiau nei leidžiama, vairuotojas neišvengs susidūrimo su netikėtai į kelią išbėgusiu gyvūnu. Tyrimai parodė, kad net ir važiuojant 50 km/h greičiu nėra jokių šansų išvengti susidūrimo su žvėrimi“, - konstatavo V.Pumputis.

Paklaustas, ar nereikėtų pavojinguose ruožuose važiuoti dar lėčiau, jis pasiūlė pabandyti tai padaryti kokiame nors magistraliniame kelyje ir suskaičiuoti, kiek dėl to kils avarinių situacijų.

Valstybė apsidraudė

Su išbėgusiu į kelią gyvūnu susidūręs vairuotojas gali pareikalauti, kad patirtą žalą atlygintų valstybė. Net privalo atlyginti - konstatavo Aukščiausiasis Teismas.

Tačiau priteisiant nuostolių atlyginimą, turi būti įrodyta valstybės, kaip laukinių žvėrių savininkės, kaltė - kad ji nieko nepadarė (neįrengė kelio atitvarų, nepastatė įspėjamųjų ženklų, nereguliavo populiacijos ir panašiai) siekdama, jog būtų išvengta susidūrimo su žvėrimis konkrečiame kelio ruože.

Todėl prieš priimdami sprendimą, teismai atsižvelgia į kiekvienos konkrečios situacijos individualumą ir faktines aplinkybes.

Parengta pagal dienraštį "Respublika