Nusikaltėlių gauja "maudė" garsias kompanijas

Sprendžiant iš to, kad nusikaltimai buvo padaryti praėjusį rudenį, sukčiavimo schemą Lietuvos pareigūnai atskleidė gana greitai.

Organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai susisiekdavo su didelėmis užsienio valstybių kompanijomis ir žodžiu arba pateikę suklastotus mokėjimo nurodymus išsireikalaudavo, kad į Lietuvoje neva veikiančių įmonių sąskaitas būtų pervesti pinigai.

LKPB praneša, kad gautos sumos būdavo skaidomos ir pervedamos į kitas sąskaitas. Izraelyje, Rumunijoje, Tailande, Honkonge grupuotės nariai pinigus išsigrynindavo.

Tokiu būdu buvo „išmaudyta“ apie dešimt kompanijų, veikiančių Švedijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Japonijoje, Vengrijoje.

Bylą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys, paprašytas patikslinti sukčiavimo mechanizmą, pats stebėjosi apgautųjų patiklumu.

„Kodėl pas mus telefoniniams sukčiams atiduoda pinigus? Matyt, panaudojama psichologinė įtaiga“, - analogijų įžvelgė prokuroras. Esą mums gali būti sunku suprasti vakariečių verslininkų mentalitetą, kodėl jie užkibdavo ant nusikaltėlių kabliuko. Pavyzdžiui, tvirtino pareigūnas, lietuviškoje ar posovietinėje erdvėje veikiančios įmonės nenukentėjo.

Ar sukčiai pateikdavo užsienio kompanijoms sąskaitas už neva pristatytas prekes ar paslaugas? „Iš esmės taip“, - prokuroras prisipažino detalių atskleisti negalintis, nes tyrėjams dar ne viskas aišku.

„Gal turėtume pasididžiuoti, lietuviai tame reikale nedalyvavo, bet galbūt dar atsiras. Yra Izraelio, kitų valstybių piliečių“, - prokuroras G.Plioplys sakė, kad kol kas byloje yra suimti keli įtariamieji.

Jis negalėjo tvirtai atsakyti, kodėl užsieniečiai nusikaltimų priedangai pasirinko būtent Lietuvos įmones. Prokuroras mano, kad sukčius galėjo vilioti galbūt tai, jog čia vykdant bankų operacijas kyla mažiau įtarimų.