Nugirdė ir išžagino trylikametę, teisėjai iš pirmo karto nepatikėjo

Galiausiai priimtas verdiktas paaugle pasinaudojusiam vyrui buvo palankus, nors ir prieš tai jis ir buvo sulaukęs teisėjų pasigailėjimo.

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę užvertė neįprastą bylą, kuri ateityje gali tapti precedentu, jei tik bus išnagrinėta Aukščiausiame Teisme. Teisėjams teko įvertinti labai specifinę situaciją – ar galima laikyti išžaginimu lytinius santykius su paaugle, jei ši nesipriešina ir sutinka, tačiau turi tam tikrų raidos sutrikimų, dėl kurių vargu ar galėjo suprasti šių santykių esmę.

Į teismą mažamete pasinaudojusį vyrą atvedusi istorija nutiko Šiaulių krašte, 2019 m. balandį. Kaip paaiškėjo, už trylikametę dvigubai vyresnis, šeimą sukūręs ir vaikų turintis vyras vieną balandžio vakarą pasikvietė gretimame kaime gyvenusią pažįstamą paauglę pas save, vaišino sidru, o po kelių valandų, kai ir taip sunkiai aplinką įvertinti galinčiai paauglei mąstyti tapo dar sunkiau, pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi ir lytiškai santykiavo su trylikamete.

Yla greitai išlindo iš maišo – lytinių santykių turėjusi paauglė nė nemanė ilgai slėpti, kas nutiko gretimame kaime. Kai apie savo „nuotykius“ pranešė motinai, ši apie nemalonų įvykį informavo policiją. Tačiau vėliau tyrėjams ir prokurorams teko gerokai pavargti, kol įrodė pateiktus kaltinimus.

Kaltas, bet dėl kitų nusikaltimų

Iš pradžių prokurorai į teisiamųjų suolą sėdusiam A. Ž. pateikė sunkius kaltinimus – dėl vaiko nugirdymo ir mažamečio išžaginimo. Už pastarąjį nusikaltimą numatytos bausmės yra itin griežtos, tačiau bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas praėjusį spalį nusprendė, kad teisiamasis – tikrai kaltas, tačiau jo nusikaltimai nėra tokie sunkūs, kaip kvalifikuojama.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl vaiko nugirdymo, bet situaciją įvertinę teisėjai nusprendė, jog kaltinimai išžaginimu – gerokai perdėti; anot teismo, seksualinio akto išties būta, tačiau jame nerasta jokios prievartos – būtino išžaginimui elemento.

Atsižvelgę į tai, kad smurto nebūta, teisėjai nuteisė vyrą už kitą nusikaltimą – lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu.

Už šiuos nusikaltimus vyrui buvo skirta vos dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, 100 valandų viešųjų darbų ir pareiga sumokėti 2 tūkst. eurų, kaip moralinę kompensaciją, padarytą paauglei.

Nenusileido prokurorai

Visgi ramybės po tokio nuosprendžio A. Ž. nesulaukė, mat Šiaulių apygardos prokuratūra jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundu buvo nesutikta su vyrui palankiu nusikalstamos veiklos kvalifikavimu, teisėjų prašyta A. Ž. skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią tektų atlikti pataisos namuose.

Anot skundą pateikusios prokurorės, Šiaulių teisme buvo padarytos skubotos išvados, ne iki galo ištirti visi įrodymai, be to, teismas nevertino mergaitės psichologinės būklės, ar jos sutikimas dėl lytinių santykių buvo sąmoningas ir ar ji išvis suprato su ja atliekamų veiksmų esmę.

„Nukentėjusioji taip pat nurodė sakiusi nuteistajam, kad yra nepilnametė ir negali to daryti, bet jis nereagavo, vis tiek lindo prie jos, nurengė ją, o nukentėjusioji nieko nesakė, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio“, – tokios skunde nurodomos aplinkybės, anot prokurorės, sufleruoja, kad mergaite buvo ciniškai pasinaudota.

Du kartus nubaudė už tą patį

Lietuvos apeliaciniam teismui ėmus nagrinėti šią bylą, ėmė aiškėti naujos detalės. Pirmiausia – kad už vaiko nugirdymą vyras buvo nuteistas nepagrįstai. Kaip paaiškėjo, kai įvykiu ėmė domėtis policija, pareigūnai A. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą už vaiko girdymą, vyras per mėnesį susimokėjo 90 eurų baudą ir teisine prasme laikomas nubaustu už padarytą nusižengimą.

Dėl šios priežasties, anot apeliacinio teismo, Šiaulių apygardos teismas net negalėjo nuteisti vyro už paauglės nugirdymą, kadangi taip antrą kartą nubaustų už tą patį nusižengimą.

Galėjo sąžiningai suklysti

Tuo tarpu ginčas, kaip reikėtų kvalifikuoti seksualinius santykius su neblaivia paaugle, išėjo sudėtingesnis.

Kaip paaiškėjo, iki 14-ojo gimtadienio nusikaltimo dieną paauglei buvo likę visai nedaug, todėl negalima atmesti galimybės – nuteistasis galėjo sąžiningai klysti ir manyti, kad santykiauja ne su 14 metų nesulaukusiu vaiku, bet su paaugle.

Bylą iš naujo įvertinę apeliacinio teismo teisėjai A. Valantinas, Ernesta Montvidienė ir Jolanta Čepukėnienė nustatė, kad paauglė nenurodė nuteistajam tikslaus savo amžiaus, be to, stengėsi atrodyti vyresnė – susirašinėjant teigė, kad rūko ir vartoja įvairiausių rūšių alkoholinius gėrimus, gyrėsi, kad gali daug išgerti.

Tačiau netgi tokia prielaida, kad vyras galėjo nežinoti, jog seksu užsiima su dar keturiolikos nesulaukusia mergina, neišgelbėjo nuteistojo. Anot teisėjų, svarbu tai, ar šioje situacijoje A. Ž. pasinaudojo bejėgiška merginos būkle, kai ši negalėjo pasipriešinti. Čia į pagalbą atėjo ekspertai, įvertinę nukentėjusiosios psichinę būklę.

Nesuvokė, kas vyksta, todėl negalėjo pasipriešint

Kaip paaiškėjo, tiek nusikaltimo metu, tiek ir vėliau paauglė turėjo lengvą protinį atsilikimą, kuris šioje istorijoje „sužaidė“ nemažą vaidmenį – ekspertai konstatavo, kad dėl turimo sutrikimo stresinėse situacijose mergina jausdavosi bejėgiškai, o būdama apsvaigusi nuo alkoholio negalėjo aktyviai priešintis lytiniams santykiams – tiek dėl žinių stokos, tiek ir dėl streso bei sutrikimo.

Anot teisėjų, nusikaltėlis, būdamas dvigubai vyresnis už mergaitę, gerai suprato, kad ši, būdama apgirtusi ir turėdama tam tikrų sutrikimų, negali priešintis, todėl ciniškai pasinaudojo tokia būkle. Apie tai liudija ir tyrimo metu nustatyti faktai, kad mergina skundėsi, jog jai ir skauda, ir nepatinka, tačiau vyras išsisukinėjo ir ramino – paskaudės ir praeis.

Galiausiai teisėjų kolegija nusprendė, kad taip vyras, nors ir nesmurtavęs prieš paauglę, pasinaudojo jos bejėgiška būkle ir ją išžagino. Todėl ir nuteistas turėtų būti už išžaginimą.

Tačiau netgi tokia teismo išvada nepasiuntė A. Ž. už grotų. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad vyro pavojingumas visuomenei yra mažas, į nusikaltimus jis nėra linkęs, todėl kelionė į pataisos namus galėtų jį ne tik pataisyti, bet ir pagadinti, be to, nuteistasis turi rūpintis šeima, kurioje – du mažamečiai vaikai.

Nutarus, kad tėvo pasiuntimas už grotų pažeistų šių vaikų interesus, Lietuvos apeliacinis teismas nutarė skirti ne dvejų, bet pustrečių metų laisvės apribojimo bausmę, o viešųjų darbų valandų skaičių padvigubinti – nuo 100 iki 200 valandų.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis jau įsiteisėjo, byla dar turi galimybę atsidurti Aukščiausiame Teisme. Tokiu atveju išnagrinėta specifinė situacija taptu teisiniu pavyzdžiu, kas nutinka, kai nutariama pasinaudoti neblaivia ir psichiškai ne visai sveika nepilnamete.