Pasirodo, jog, bandant išsiaiškinti, kas slepiama itin gudriai suvirintų ir praktiškai neprieinamų įrenginių ertmėse, prireikė nemenko muitininkų ryžto. Taip užmaskuoti narkotikai Lietuvoje sulaikyti pirmą kartą, o Europoje, nors tokių atvejų ir pasitaikė, buvo slepiami mažesni kiekiai kvaišalų ir mažesnėse konstrukcijose.
Atsiuntė advokatą
Muitinės kriminalinės tarnybos viršininko Telesforo Šimkaus teigimu, liejimo formos, skirtos plastiko dirbinių gamybai, į Klaipėdą laivu iš Ekvadoro (siuntą dar perkrovus Kolumbijoje ir laivui sustojus Hamburge) atvyko balandžio 14 dieną. Jas tikrinti jau buvo pasiruošę muitinės kriminalistai, tačiau paaiškėjo, jog nebus taip paprasta - iš viso 6 formos svėrė net po 3,5 tonos, jos buvo aklinai suvirintos.
Pažiūrėti, ar kas nors paslėpta formų viduje, bandyta jų neardant ar ardant dalinai, peršviečiant rentgeno aparatu ir visais kitais įmanomais būdais. Šiam procesui vykstant deklarantas atsitraukė, tada buvo nuspręsta išsikviesti siuntos gavėją.
"Šioje vietoje rizika ir pradėjo augti, mat atvyko ne įmonės atstovas ar direktorius, bet samdytas advokatas. Tai leistina ir legalu, tačiau jiems turbūt suprantant, kad jei bus rasta draudžiamų daiktų, atstovas būtų sulaikytas", - tvirtino T. Šimkus.
Stebino ir tai, jog advokatas įvairiausiais būdais bandė sutrukdyti liejimo formų atvėrimą, rašė raštus Muitinės departamentui, kuriuose gąsdinta nuostolių atlyginimu ir įvairiomis sankcijomis, jei muitininkai pažeistų neva labai jautrias formų konstrukcijas. Visgi, pasitelkę ekspertus, muitininkai įrodė, jog tikrinimai jokios nepataisomos žalos įrenginiams nepadarys.
Teko samdytis metalistus
Įtarimų kėlė ir prieštaringi parodymai pradėjus klausinėti, kur bendrovė įrenginius dės: iš pradžių aiškinęs, jog bendrovė turi gamyklą, vėliau advokatas pradėjo sakyti, jog ruošiasi įrenginius perparduoti. Bendrovė taip pat negalėjo pateikti liejimo formų brėžinių.
Specialistams įtarimų kėlė ir kitos detalės - pavyzdžiui, konstrukcinės klaidos (imitaciniai vamzdeliai, nebaigtos gręžti ertmės ir pan.), į dirbtinį sendinimą panašios rūdys ir pan., tad gegužės pradžioje krovinys oficialiai buvo sulaikytas.
Niekaip negalėdami patekti į įrenginių vidų muitininkai nusprendė imtis finansiškai rizikingesnio žingsnio - numatė apie 10 tūkst. eurų ir konkurso būdu nusisamdė su metalu dirbančią vieną iš uosto bendrovių. Kadangi daugiausia įtarimų pareigūnams kėlė formose esančios aušinimo kameros, kurios, anot T. Šimkaus, pabarškinus net skambėjo neįprastai, buvo nuspręsta pragręžti storą (1 cm storio) liejimo formos sieną.
GUDRIAI. Paketėlius su kokainu narkotikų kontrabandininkai slėpė aklinai užvirintose liejimo formų aušinimo kamerose. Jas išardžius paaiškėjo, jog tai tebuvo muliažai, skirti rekordiniam kokaino kiekiui pervežti. Lietuvos muitinės nuotr.
Liepos 24-ąją pragręžus pirmąją skylę paaiškėjo, jog pareigūnai vis dėlto buvo teisūs: ant grąžto liko baltų miltelių, o pirminis narkotikų aptikimo testas parodė, jog tai greičiausiai kokainas.
Pragręžus dar kelias skyles nuspręsta minėtus storus dangčius nuimti: gamykloje su staklėmis teko nufrezuoti vadinamuosius kamerų dangčius, o po jais atsivėrė neįtikėtinas vaizdas - kiekviename įrenginyje buvo sugrūsta po 24 kiek daugiau nei kilogramą sveriančius paketus su baltais miltais. Iš viso jų suskaičiuota 576.
Sunkus tyrimas
Pasak T. Šimkaus, miltelius nuvežus į laboratoriją paaiškėjo, jog tai itin kokybiškas - net 75 proc. koncentracijos siekiantis - kokainas. Kadangi jis atkeliavo iš kilmės šalies, tai tyrėjų itin nenustebino.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, tyrėjų dabar laukia itin didelis darbas: dažniausiai ikiteisminiai tyrimai pradedami turint nemažai informacijos, o čia pradedama faktu, kad rastas didelis kiekis narkotikų.
"Manome, jog tyrimas nusimato sunkus dėl savo specifikos - tokio didelio kiekio narkotikų gabenimas yra tarptautinės teisės nusikaltimas, todėl yra kitokios procedūros. Bet vien jau tai, kad toks milžiniškas kiekis kvaišalų nepateko ir nebepateks į gatves, yra didelis teisėsaugos darbo rezultatas", - sakė S. Minkevičius.
Šiuo metu atliekami procesiniai tyrimo veiksmai, kratos. Sulaikyti kvaišalai perduoti ekspertams. Visgi tyrimą apsunkins jo tarptautiškumas, mat Pietų Amerikos šalys neretai atsisako atsakyti į teisinės pagalbos prašymus arba iš jų pagalbos nebūna jokios naudos.
Daug klaustukų
Klaustukų kyla ir dėl minėtos bendrovės savininko ruso, kuris Lietuvoje turėjo leidimą gyventi, tačiau dar iki į Lietuvą atvykstant siuntai išvyko atgal į Rusiją. Visgi, pasak S. Minkevičiaus, rusai narkotikų, ginklų kontrabandos ir panašiose bylose ne visada atsisako padėti. Be to, kadangi nusikaltimas priskiriamas tarptautinės teisės nusikaltimui, įmonės savininkas teoriškai galėtų būti teisiamas ir Rusijoje.
Taip pat žadama apklausti ir minėtos įmonės darbuotojus. Pati įmonė užsiiminėjo įvairių metalo konstrukcijų importu ir eksportu, tačiau anksčiau niekuomet nebuvo pakliuvusi į pareigūnų akiratį. Maža to, negalima atmesti varianto, jog įmone galėjo būti ir pasinaudota.
Dėl šių priežasčių S. Minkevičius tvirtino, jog nepanašu, kad kvaišalai toliau būtų keliavę į Rusiją. Į ją narkotikus įvežti yra patogesnių ir mažiau pavojingų būdų, tad galima daryti prielaidą, jog kokainas būtų buvęs platintas Europos Sąjungos šalyse, o dalis jo būtų patekę ir į Lietuvos gatves.
Klausimų lieka ir dėl minėto advokato, tačiau jį saugo tam tikras imunitetas ir jis turi teisę neatskleisti informacijos, kuria su juo pasidalijo jo klientas.
Už labai didelio kiekio narkotikų laikymą Baudžiamasis kodeksas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
BEJE
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos pareigūnai sulaiko itin dideles narkotikų siuntas. 2010 m. sausį Klaipėdoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, talkinant muitinės kriminalistams, sulaikė iš Ekvadoro per Vokietijos uostus atplukdytą 500 kg kokaino kontrabandą, kuri buvo slepiama šaldytose žuvyse. 2015 m. liepą-rugsėjį Kauno policija kartu su uosto muitininkais sulaikė iš Kolumbijos atgabentą 600 kg kokaino kontrabandą, slėptą anglyse.
Rašyti komentarą