Mažylė galėjo kentėti ir anksčiau

Į Šiaulių apylinkės teismą atvesdinta septyniolikmetė ant galvos buvo užsidėjusi striukės gobtuvą, o veidą dengėsi šaliu. Konvojaus pareigūnų atvesdintas jos sugyventinis iš pradžių ėjo nuleidęs galvą, bet vėliau parodė veidą fotografams ir šiaulietiška tarme pareiškė: „Nefotkink, nekalts“. Nors prokuratūra prašė abu įtariamuosius suimti mėnesiui, teismas nutarė nepilnametę suimti savaitei, jos sugyventinį – 5 paroms.

Ir mergytės motina, ir jos sugyventinis neigia smurtavę prieš kūdikį. Pora tikina, kad anksčiau laiko gimusi mažylė nuo pat gimimo turėjo rimtų sveikatos problemų, o naktį ją esą ištiko eilinis dusulio priepuolis.

Į komą nugrimzdusios mažylės gyvybę Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos intensyvios terapijos skyriuje antradienį apie 17 val. palaikė tik speciali aparatūra.

Įtariama, kad prieš kūdikį smurtauta ne pirmą kartą

Visuomenę sukrėtus dar vienam smurto prieš septynių mėnesių kūdikį atvejui ir Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo, Generalinėje prokuratūroje peržiūrimas praėjusių metų gruodžio 8 d. Kauno apylinkės prokuratūroje nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šios mergaitės nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šis nutarimas buvo tikrintas aukštesniųjų prokurorų du kartus: pirmą kartą iš karto po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, antrą – vykdant generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimą patikrinti visus pernai ir šiemet nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kuriuose buvo tiriami įtarto smurto prieš vaikus atvejai. Sužinojus apie tragišką įvykį Šiauliuose, tyrimo medžiagą bei priimtą nutarimą nutarta dar kartą įvertinti ir Generalinėje prokuratūroje.

Šiuo metu turimais duomenimis, nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. spalio 14 d. po to, kai motina kreipėsi konsultacijos dėl nedidelio dviejų su puse mėnesių amžiaus dukters sveikatos sutrikimo. Vaiką apžiūrėjusi gydytoja pastebėjo poodines kraujosruvas abiejų kūdikio žandų srityje ir įvertinusi, kad jos negalėjo atsirasti vaikui tiesiog muistantis, informavo Vaiko teisių apsaugos specialistus. Mergaitė buvo paimta, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu nustatyta, kad mergaitę auginę nepilnametė motina bei savo pavardę vaikui suteikęs vyras neturi tinkamų socialinių, tėvystės įgūdžių, juos lankė socialinis darbuotojas, tačiau įtarimų dėl smurto nebuvo. Mergaitę auginęs vyras, apklausiamas specialiuoju liudytoju, papasakojo, kad išvakarėse žaidė su vaiku ir buvo suėmęs ją už žandukų. Jo teigimu, vaikas į tai reagavo juoku, todėl jis nepagalvojęs, kad daro kažką blogai. Šios versijos nepaneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kitų apklaustų asmenų parodymai, todėl įsitikinus, kad kitų įtarimą keliančių aplinkybių nėra, tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Apie šį sprendimą buvo informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius. Po kurio laiko mergaitės motinos ir šio vyro santykiai nutrūko, moteris su dukra grįžo gyventi į Šiaulius, kur socialinė pagalba buvo teikiama toliau.

Vakar pradėtame tyrime dėl sunkaus mažamečio sveikatos sutrikdymo įtarimai buvo pareikšti 17-metei kūdikio motinai ir 24 metų šiauliečiui, su kuriuo moteris pradėjo gyventi kartu maždaug prieš mėnesį. Šiandien teismas motiną leido suimti vienai savaitei, o jos sugyventinį – 5 paroms.

Povilas Urbšys, Seimo narys:

Vieni mano, kad visas problemas išspręs stebuklingas apibrėžimas. Na, neišsprendžia jokių problemų joks apibrėžimas! Galų gale Vaiko teisių apsaugos įstatyme atsirado nuostatos, kurios galiojo kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, dėl smurto apibrėžimo, tai tą smurtą apibrėžė Baudžiamasis kodeksas. Visa esmė yra ne apibrėžimai. Man gėda klausyti, kai generalinis prokuroras sako, kad teismai priėmė du išteisinamuosius nuosprendžius, nes nebuvo aiškus apibrėžimas. Tai yra visiška nekompetencija. Tegul jis pasižiūri nutartis, o tose nutartyse teisėjai konstatuoja, kad prokurorai formulavo kaltinimą ne pagal tą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Esmė yra ta, kad įstatymų ir apibrėžimų Lietuvoje yra daugiau, negu reikia. Tačiau šalyje nėra institucinio suvokimo, kas privaloma daryti, yra visiškas abejingumas ir nekompetencija. Jei kalbame, kas įvyko Kėdainiuose, ten niekas nekalbėjo apie apibrėžimą. Ikiteisminį tyrimą atliko galimai įtariamo smurtautojo buvęs bendraklasis. Nutraukus tyrimą prokuratūra Vaiko teisių apsaugos tarnybai nesuteikė jokių duomenų apie teistumus. Matėme, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas, kuris buvo surašytas Socialinės apsaugos skyriuje, apskritai nebuvo paimtas iš raštinės. Jis prisimintas tik po vaiko nužudymo. Smurto nesustabdysime, jei nepasikeis valstybinių institucijų požiūris į šitą problemą. Žinote, ko aš bijau? Kad nebūtų mestasi į kitą kraštutinumą. Yra arba visiškas abejingumas, tarsi komos būsena, arba noras bet kokia kaina parodyti savo reikalingumą ir eiti į kitus kraštutinumus. Kai nužudomas vaikas, viskas tarsi prasideda iš naujo. Po kiekvieno tokio atvejo sudaromos komisijos, rengiamos išvados ir t.t. Net kuriamos nacionalinės programos kovai su smurtu prieš vaiką, išleidžiami milžiniški pinigai. Bet ką mes matome? Matome tai, kad tas institucinis nusikalstamas abejingumas tiesiog išsikerojęs. Kaip nepajudinamas betoninis luitas guli vietoje antkapio ant nužudytų vaikų kapų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“