Mažas raštelis sėja didžiules abejones

Klaipėdos miesto apylinkės teisme vakar buvo toliau nagrinėjama byla, kurioje verslininkas Pranciškus Jurgutis kaltinamas bandymu papirkti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Eugenijų Gentvilą.

Posėdyje pasirodė ir pats įtariamasis - UAB "Klaipėdos hidrotechnika" direktorius P. Jurgutis, pradėtas įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai.

Abiejų pusių versijos dėl galimo papirkimo skiriasi kaip diena ir naktis. Kalbose apie kasdienį darbą strateginiame Lietuvos objekte skambėjo tokie žodžiai, kaip kyšiai, šantažas, gandai, abejotini patikrinimai, pokalbių įrašinėjimai, kompromatai...

Paslaptingi skaičiai

Visą šią istoriją pradėjo praėjusių metų rugpjūčio 5 dieną E. Genvilo kabinete, įtariama, P. Jurgučio paliktas raštelis, kuriame buvo parašyta: "100 000 įvyko vakar, likusius po derybų dėl "Smeltės" 200 000 litų, kiekvieną norėčiau aptarti atskirai".

Rugpjūčio 13-ąją direkcijoje turėjo vykti derybos dėl papildomų darbų "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje, 90-96 krantinėse. Jų vertė - per 13 mln. litų.

KVJUD vadovas suprato tai kaip kyšio siūlymą ir kreipėsi į teisėsaugą. Tyrimą dėl galimo bandymo papirkti valstybės tarnautoją pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

P. Jurgutis teismui teigė, jog pas uosto vadovą atvyko jo paties kvietimu ir supratęs, jog iš jo prašoma paramos politinei partijai.

P. Jurgučio versija

Bandymu papirkti valstybės tarnautoją kaltinamas P. Jurgutis teigė, jog nurodytos sumos - jau duota parama Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kuriam priklauso E. Gentvilas, bei planuojamos skirti lėšos, jeigu "Klaipėdos hidrotechnikai" pavyktų gauti užsakymą atlikti darbus LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Žodis "vakar" neva reiškia anksčiau, per kelerius metus, liberalių pažiūrų politinėms partijoms skirtą 100 tūkst. litų paramą. 200 tūkst. - iki šios sumos P. Jurgučio vadovaujama bendrovė galbūt paremtų politikus, jeigu tik gautų minėtąjį užsakymą, - aiškino teismui verslininkas.

"Klaipėdos hidrotechnikos" direktorius savo kaltės dėl galimo papirkimo nepripažįsta visiškai.

"Niekada nebuvo jokių minčių siūlyti pinigus ir prašyti kažkokių paslaugų", - teismui sakė P. Jurgutis.

Be to, jis pamanęs, jog raštelį reikia parašyti todėl, kad jis reikalingas E. Gentvilui kaip įrodymas, kiek šis prisideda prie partijai surenkamos paramos.

Kaltinamojo gynėjas taip pat pareiškė, jog tyrimas pradėtas siekiant skleisti apie P. Jurgutį neigiamą informaciją.

E. Gentvilo versija

E. Gentvilas paneigė, jog prašė paramos, ir teigė, jog  P. Jurgutis siūlė jam 200 tūkst. litų, siekdamas uosto vadovo palankumo, kad šis neskaičiuotų delspinigių bei neskirtų baudų už sutartyse numatytus bei neatliktus ar vėluojamus "Klaipėdos hidrotechnikos" darbus uoste ar "nereikalautų dirbti apskritai".

"KVJUD generalinio direktoriaus įgaliojimai tai leistų daryti nederinant su Susisiekimo ministerija, - sakė E. Gentvilas. - Manau, kad tokiu būdu mane buvo bandoma "prikabinti", kad ateityje negalėčiau prieštarauti kai kuriems sprendimams."

Kaip atsirado raštelis?

Liudydamas teisme, E. Gentvilas nuosekliai atpasakojo, kaip jo kabinete rugpjūčio 5-ąją atsirado garsusis raštelis.

Kelios dienos prieš tai jau buvo aišku, jog naujuoju KVJUD direktoriumi infrastruktūrai, vietoje Algirdo Kamarausko ruošiamasi paskirti Vidą Karolį. E. Gentvilas esą sužinojęs, kad sklando gandai apie tai, jog P. Jurgutis su V. Karoliu dėl kažko bando tartis "nelegaliai". Šie gandai neva jau buvo pasiekę ir Susisiekimo ministeriją.

"Rugpjūčio 5 dieną pasikviečiau poną Pranciškų pas save ir pasiteiravau, kokie jo vadovaujamos bendrovės santykiai su direkcijos vadovybe, kaip sekasi reikalus spręsti. Jurgutis atsakė, jog gerai, su Vidu Karoliu dirbama, reikalai gerai sprendžiami, su atsiskaitymais. Paklausiau, ar atsiskaitoma pervedimais, jis atsakė, kad kažkaip kitaip. Tuomet jis ėmė kažką rašyti ant mano atversto bloknoto ir išėjo", - pasakojo E. Gentvilas.

Tada jis ir pamatęs, kas parašyta ant popieriaus lapo.

"Buvau įsiutęs. Galvojau, kad V. Karolis ima kyšius. Pasikviečiau jį pas save ir, atvirai kalbant, iškeikiau, į šuns dienas išdėjau, sakiau, kvaily, nėra čia tau vietos. Juolab kad buvau įspėjęs jį nebendrauti su P. Jurgučiu", - pasakojo uosto vadovas.

Tačiau po kelių dienų, E. Gentvilo teigimu, viskas apsivertė aukštyn kojomis - direktoriaus kabinete susitiko P. Jurgutis, V. Karolis ir pats uosto vadovas. Tąkart, liudijo E. Gentvilas, "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovas prisipažino, jog V. Karolio nepažįsta ir jokio kyšio jam nėra davęs, o raštelį rašęs tik todėl, kad norėjo patikrinti naująjį KVJUD generalinį direktorių.

Beje, šį trijulės susitikimą ir pokalbį užfiksavo vaizdo kamera.

"Atrodo, kad buvo siekiama sąmoningai kompromituoti V. Karolį, kad jis netaptų direktoriumi infrastruktūrai ir šias pareigas toliau eitų A. Kamarauskas", - teisme savo versiją dėstė E. Gentvilas.

Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Karolio šmeižimo, kuriuo įtariamas P. Jurgutis.

Bijojo šantažo

E. Gentvilas teigė į STT kreipęsis dėl to, kad kitaip pasielgti negalėjęs - priešingu atveju būtų pasklidusi informacija, jog jis nuslėpė galimą nusikaltimą - kyšio pasiūlymą. Taip pat esą būtų pasklidusi informacija, jog naująjį KVJUD direktorių papirkti įmanoma.

"Be to, buvau girdėjęs, jog P. Jurgutis įrašinėja pokalbius, kuriuos, progai pasitaikius, panaudoja kaip šantažo priemonę. Juk pernai jo sodyboje rasta slapta stebėjimo ir pasiklausymo įranga", - sakė E. Gentvilas.

Beje, jis teigė specialiai atvertęs lapą prieš P. Jurgutį - taip esą norėjo įsitikinti, ar gandai apie galimus V. Karolio ir "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo neteisėtus sandorius yra tiesa.

"Juk neskirsi savo dešiniąja ranka korumpuoto žmogaus", - aiškinosi E. Gentvilas.

Uoste neatliko darbų

UAB "Klaipėdos hidrotechnika" pagal kelias sutartis uoste jau ne vienerius metus atlieka milijoninės vertės darbus, tačiau praėjusių metų birželį KVJUD pradėjęs vadovauti E. Gentvilas pareiškė, jog bendrovė dėl įvairių priežasčių yra neįvykdžiusi daugybės įsipareigojimų, kitus darbus atlikti vėluoja.

Už tai bendrovei pernai skirta nemenka bauda.

"Klaipėdos hidrotechnika" kai kurių darbų neatliko dėl to, kad bylinėjosi su kita bendrove, o teismas areštavo dalį jos sąskaitų.

Beje, teismai baigėsi "Klaipėdos hidrotechnikos" naudai.

Jeigu teismas įrodys, kad P. Jurgutis iš tikrųjų siekė papirkti E. Gentvilą, jis gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų - tokią bausmę už bandymą papirkti valstybės tarnautoją numato Baudžiamasis kodeksas.