Ir anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra rengęs apžvalgą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau pirmą kartą dėmesys sutelktas į bausmių skyrimo praktiką. Tyrimas aprėpė I instancijos teismų sprendimus bylose dėl kyšininkavimo, tarpinio kyšininkavimo, papirkimo bei piktnaudžiavimo, nors Korupcijos prevencijos įstatyme korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos suprantamos plačiau. Klausimo aktualumas ir tyrimo poreikis išaugo po to, kai buvo atliktas analogiškas tyrimas dėl bausmių skyrimo kontrabandos bylose.
Buvo skelbta, kad 2010 metais kas trečias Lietuvos gyventojas nors kartą davė kyšį, tuo tarpu pernai nuteistų už kyšininkavimą asmenų buvo 45, už tarpinį kyšininkavimą - 8. Kaip vertintumėte tokį santykį?
 |
| A. Nevera. |
Kyšininkavimas – viena latentiškiausių nusikalstamų veikų. Atliekant šią veiką, dalyvauja dvi pusės: kyšio davėjas ir kyšį priimantis asmuo, ir jei abi pusės susitarimu lieka patenkintos, niekas nesužino apie tokį nusikalstamą elgesį. Baudžiamasis procesas prasideda nebent tais atvejais, kai kyšio davimas išprovokuojamas, kyšio yra reikalaujama, bet nėra galimybių įvykdyti tą reikalavimą. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad už papirkimą nuteistų asmenų daug daugiau – 488. Tai atvejai, kai asmenys tvarko reikalus su valstybės tarnautoju, iš anksto turėdami ketinimą duoti kyšį.
Kokius pagrindinius trūkumus užfiksavote teismų sprendimuose?
Pirmiausia pastebėta, kad teismai ne visiškai tinkamai taiko Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, kuriame sakoma, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nors korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose numatyta galimybė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (pvz., areštą, baudą), tačiau teismai nevengia skirti laisvės atėmimo bausmės pirmą kartą teisiamam asmeniui. Priimamas sprendimas bausmės vykdymą atidėti, o tai reiškia, kad reali bausmė taip ir neatliekama. Teismai daro klaidų taikydami ir kitus BK straipsnius.
Taip pat problematiškas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Teismai ne visada motyvuoja, kuo remiantis laiduotojas pripažįstamas kaip tinkantis, turintis teismo pasitikėjimą.
Beje, atlikus tyrimą dėl bausmių skyrimo korupcinio pobūdžio bylose, paaiškėjo, kad prokurorų indėlis formuojant vieningą teismų praktiką galėtų būti didesnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, negali išeiti už kasacijos ribų, todėl prokurorai, teikdami kasacinius skundus, turėtų aktyviau kelti byloje pasitaikančius teisės klausimus, kuriais galėtų pasisakyti kasacinis teismas.
Teismų sprendimuose retai motyvacija būna išties išsami.
Ypatingai tas pastebima nustatant bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes. Dažnai randame, kad teismas atsižvelgia į vieną ar kitą aplinkybę, skiria bausmę, tačiau nepaaiškina, kodėl tai buvo svarbu. Tokiais atvejais tiek nuteistajam, tiek prokurorui lieka neaiškumų, kodėl buvo paskirta konkreti bausmė ir kaip reikės elgtis ateityje, susidūrus su panašia situacija.
Dėkojame už pokalbį.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą