„Nusikaltimus žmoniškumui visada sunku tirti tiek teisine, tiek žmogiškąja prasme. Dalis liudininkų ar įtariamųjų jau būna mirę, sudėtinga rasti archyvinius dokumentus. Tačiau nežiūrint į esamus sunkumus, šios kategorijos bylos yra tiriamos ir perduodamos nagrinėti teismams. Istoriniam teisingumui nėra senaties“, – teigia ikiteisminį tyrimą atlikusi prokurorė R. Vaitekūnienė.
Ikiteisminis tyrimas prokurorės iniciatyva buvo pradėtas š. m. gegužės mėnesį aiškinantis kito atliekamo tyrimo dėl nusikaltimų žmoniškumui aplinkybes. Archyviniai duomenys leido pagrįstai manyti, jog H. V. galimai dalyvavo nusikaltimuose žmoniškumui. Pasak R. Vaitekūnienės, kaltinamasis H. V., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, kartu su kitais asmenimis 1951-1952 m. dalyvavo ištremiant civilius Klaipėdos rajono gyventojus į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą. Byloje surinkti duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog ištremti buvo 7 Lietuvos gyventojai, tarp kurių buvo ir mažamečiai vaikai.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įstatymas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą iki penkiolikos metų.
Rašyti komentarą