Jaunuoliai smaginosi žudydami

Lygiai prieš pusmetį Panevėžyje, per Skaistakalnio parką tekančiame upelyje, buvo rastas žiauriai nužudytas panevėžietis Gintaras K. Pusnuogio vyro kūnas buvo nusėtas muštinėmis žaizdomis, todėl spėta, kad prieš mirtį jis buvo kankinamas.

Vakar teisme abu teisiamieji - Modestas Šmigelskis ir Edvinas Mitkus - prisipažino, kad tądien viskas prasidėjo nuo alkoholio. Penkis butelius alaus jiems nupirko pilnametis draugas. Pavėsinėje išgėrę tris butelius, visi trys patraukė per Skaistakalnio parką prie „Ekrano“ marių, kur tuo metu žvejojo jų bičiulis.

Eidami parko pėsčiųjų taku, prietemoje vaikinai pamatė gulintį žmogų. E.Mitkus ant miegančio vyro užšoko kojomis, po to ėmė spardyti. Nuo jo neatsiliko M.Šmigelskis. Iš maišelio paėmę du butelius alaus ir palikę sumuštą vyrą gulėti, mušeikos nuėjo ieškoti draugų.

Prie tvenkinio išgėrę atsineštą alų, teisiamieji grįždami sumanė patikrinti miegančio vyro kišenes. Nieko jose neradę, sėbrai vyrą vėl spardė, po to daužė pagaliu tol, kol lūžo šonkauliai, plyšo plaučiai, kepenys. Pagaliau telefonu pasišvietę ir išvydę kruviną veidą, kankintojai auką nutempė tolyn nuo tako. Jiems buvo kilusi mintis netgi padegti nelaimėlį, bet atsisakę ketinimo kūną įmetė į upelį.

Kitą dieną M.Šmigelskis ir E.Mitkus teigia išsigandę iš interneto sužinoję, kad parke rastas nužudytas vyras. Jaunuoliai nusprendė, kaip patys teigė, „psichologiškai užsimiršti“ ir stresą numalšino išgėrę alaus. Vėl kalbai pakrypus apie nusikaltimą, E.Mitkus ciniškai paklausė vieno sugėrovo: „Koks jausmas gerti su žudiku?“

Kriminalistai įtariamuosius sulaikė po dviejų parų. Per tą laiką E.Mitkus spėjo padaryti dar vieną nusikaltimą - sumušė mažametę mergaitę.

Bylą nagrinėjantis teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Meidus stebėjosi, kodėl E.Mitkus, lygtinai teistas už plėšimą, stengėsi uoliai vykdyti teismo nurodymą po 22 val. būti namuose, tačiau ryžosi tokiam nusikaltimui. E.Mitkus į tai atsakė, kad viskas įvyko „kažkaip spontaniškai“. Tuo metu M.Šmigelskis dėl įvykio kaltino alkoholį ir norą pasirodyti prieš draugą.

Nužudytojo artimieji iš kiekvieno teisiamojo reikalauja po 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji teisinosi nusikaltę būdami nepilnamečiai, o tokias sumas, anot jų, atlyginti „logiškai neįmanoma“.

- Ar Seimas, ketindamas naikinti specializuotus alkoholio skyrius parduotuvėse, riboti alkoholio pardavimo laiką, padėtų iš esmės spręsti girtavimo problemą? - „Vakaro žinios“ paklausė psichologės-psichoterapeutės Jurgos DAPKEVIČIENĖS.

- Medžiagos prieinamumo mažinimas mažina tos medžiagos vartojimą ir veikia kaip prevencija. Tai ne nuomonės klausimas, tai pagrįsta tyrimais. Vienareikšmiška, kad ribodami alkoholio prieinamumą, tikėtina, sumažinsime vartojimą. Aišku, tai nėra panacėja, tai neišspręs socialinių, atskirų žmonių psichologinių problemų. Ir negalime pasakyti, kad sumažinus prieinamumą nebus tokių tragiškų istorijų. Turbūt bus. Bet medžiagos prieinamumo mažinimas yra vienas iš paprasčiausių dalykų, tad kodėl nepradėti nuo jų?

- Ar tai problemos sprendimas, jeigu žmogus, neradęs alkoholio vienoje parduotuvėje, jo galės nusipirkti kitoje?

- Tai tiesmukas požiūris. Žinoma, tikėtina, jeigu konkrečiam žmogui reikia, jis suras. Bet kokią žinią mes siunčiame visuomenei ribodami alkoholio pardavimą? Kad tai nėra įprastas kasdienis reikalas, kaip nusipirkti batoną. Ne. Taip mes ugdome alkoholio vartojimo kultūrą. Reikia žiūrėti, kokia žinutė siunčiama visuomenei, mūsų vaikams.

- Bet žmonės turbūt ne iš džiaugsmo geria. Vienas iš skurdo, kitas gal iš nevilties, kad neturi darbo.

- Nemanau, kad skurdas yra pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis. Aišku, visos tos socialinės problemos, tarp jų ir žmogaus užimtumas, jo gera psichologinė savijauta yra labai svarbios. Ir tai nepasiekiama labai greitai. Bet, antra vertus, jeigu mes laikysimės tokio absoliutaus supratimo, kad žmogus geria iš nevilties, ir eisime vos ne su žinia, kas tam varguoliui belieka, tai gal mes prie Darbo biržos pradėsime dalinti stiklinėles alkoholio, kad jis nenusižudytų?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“