Jau net vaikai muša vaikus

Vien trečiadienį šalies policijos įstaigos užregistravo mažiausiai penkis pranešimus apie smurto aukomis tapusius vaikus. Marijampolės policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sumušto 12 metų berniuko. Galimai mušimo žymės ant moksleivio kūno pastebėtos jam atėjus į progimnaziją. Įtarta, kad berniuką namuose galėjo nuskriausti 43 metų motina. Švenčionyse - dar baisiau. Čia trečiadienio popietę girta kaip šliurė 27 metų moteris įtariama sukiojusi rankas 7 metukų sūnui, o užpernai gimusiai dukrelei uždrožusi per sėdmenis. Įtariamai smurtautojai nustatytas 2,88 promilės girtumas. Joniškyje į areštinę uždarytas 23 metų vaikinas, įtariamas bute sužalojęs 12 metų paauglį. Rokiškio rajono policija tą pačią dieną gavo pranešimą apie tai, kad 45 metų vyras namuose smurtavo prieš 17 metų sūnų. Jis esą purtė sūnų suėmęs už pečių, suplėšė marškinius, po to viena ranka suėmęs už kaklo smaugė, vieną kartą delnu trenkė per veidą. Įtariamajam nustatytas 1,1 promilės girtumas, jis uždarytas į areštinę. Belangėje tą pačią dieną atsidūrė ir blaivus 32 metų Kupiškio rajono gyventojas, įtartas namuose sumušęs 4 metukų sūnų.

Bylų dėl smurto prieš mažamečius - nors devyniais vežimais vežk. Matydami kumščiais mosuojančius suaugusiuosius jų elgesį pamėgdžioja ir patys vaikai. Štai sausio 26 d. popietę prie vienos Jurbarko mokyklų du ketvirtokai užpuolė, pargriovė ir sumušė bendraklasę. Mergaitė buvo užpulta ne kokiame tamsiame skersgatvyje, užpuolikai nesisaugojo pašalinių akių - egzekucija įvykdyta stebint būriui kitų moksleivių. Nukentėjusiąją apžiūrėję medikai diagnozavo kūno sumušimus ir smegenų sukrėtimą. Dėl šių sužalojimų mergaitė atsidūrė Kauno klinikose.

Smurtas, laisvai besiliejantis gatvėse, iš televizorių ekranų ar kompiuterinių žaidimų, jau seniai tapo norma ir tarp moksleivių. Kaip apginti vaikus? Posakis „pleištą pleištu“ čia netinka. Prieš keliolika metų šalį sukrėtė linčo teismas moksleiviui, nuskriaudusiam bendramokslę. Aukos tėvas dukters skriaudiką nusivežė į karjerą Šiaulių rajone ir paliepė kastis sau duobę. Tada mergaitės tėvą užtampė teisėsauga. Kokios šios istorijos pasekmės iki šiol lydi abu moksleivius, nežinia. Kiek kaltės dėl panašių atvejų tenka smurtautojų ir jų vaikų aplinkai? „Nepastebinčiai“ bręstančių smurto protrūkių. Apsišarvuojusiai abejingumo kauke. Kiek kaltės dėl smurto prieš vaikus tenka valdžios institucijoms, kurios subruzda tik įvykus eilinei tragedijai?

Vaiko teises ginti turinčios valdžios institucijos tragedijas dažnai bando užkardyti popieriais. Štai ir po Kėdainių tragedijos, pasiglemžusios ketverių metukų berniuko gyvybę, bus priimtas naujas įstatymas. Ir kas iš to? Ar jis suteiks šansą išgyventi panašiose šeimose augantiems vaikams - potencialioms naujų smurto proveržių aukoms? Gal su šiuo įstatymu susipažinęs asocialus tėvas muš savo vaiką švelniau? Kažin. Ne naujų įstatymų tokioms šeimoms reikia, o žmogiško dėmesio. Patarimų, kaip sutvarkyti alkoholiu permirkusį savo gyvenimą. Ir elementarios pagalbos. Galbūt ją suteikti galėtų atsakingų ministerijų klerkai? Bet ne. Jie po tragedijų posėdžiauja šiltuose kabinetuose ir nė nesirengia apsilankyti vėjų perpučiamuose namuose, kur augantys vaikai bet kada vietoj sočios vakarienės gali sulaukti suaugusiųjų smurto. O kam ten lankytis? Dar patys į kaulus gaus. Ir kaip paskui, solidų įvaizdį iškeitus į kraujosruvą paakyje, eiti į darbą ministerijoje? Kaip prieš televizijos kameras muštis į krūtinę, kad smurtas artimoje aplinkoje kontroliuojamas? Kraujosruva klerko paakyje išduos, kad smurtas artimoje aplinkoje nė velnio nekontroliuojamas. Nes ta artima aplinka svečiams iš sostinės yra per tolima.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“