Gaisrai degina pasitikėjimą draudikais

Jei apsidraudžiate savo turtą, dar nereiškia, kad galite ramiai miegoti ir tikėtis nelaimės atveju atgauti draudimo polise numatytą sumą. Tą savo kailiu patyrė klaipėdietis Jonas Pupšys. Kai praėjusį rudenį Rusnėje sudegė jo žmonai priklausantis namas, vyras guodėsi bent tuo, kad pastatas ir turtas apdraustas. Tačiau nuo gaisro praėjus pusmečiui, klaipėdiečiui liko tik vienas būdas iš draudimo bendrovės atgauti pinigus - kreiptis į teismą.

Vargu ar daug yra tokių žmonių, kurie registruoja visus iki vieno namuose esančius daiktus - užsirašo, kada ir kur juos įsigijo ir kiek už juos mokėjo. J. Pupšys dabar jau žino, kad apsidraudus savo turtą, pravartu būtų turėti ir tokių užrašų sąsiuvinį, nes kitu atveju šansų gauti iš draudimo bendrovės žadėtą kompensaciją - mažai.

Fenomenali atmintis?

Draudimo bendrovėje "Ergo Lietuva" J. Pupšio žmona Rima Pupšienė apdraudė gyvenamą namą ir jame esantį turtą. Draudimo liudijime nurodyta, kad turtas apdraustas 67 tūkst. litų suma. Be to, nurodyta, kad turto vertė apskaičiuota pagal būsto bendrą plotą. Pats namas, stovėjęs Pakalnės kaime, buvo apdraustas 309 tūkst. litų suma.

"Įvyko nelaimingas atsitikimas ir praėjusių metų spalio 20 dieną mūsų namas sudegė, tačiau iki šiol iš draudimo bendrovės mes gavome tik nedidelę dalį pinigų ir panašu, kad likusiuosius pavyks išsireikalauti tik su teismų pagalba", - apgailestavo J. Pupšys.

Kol kas už apdraustą turtą Pupšiai iš draudimo bendrovės tėra atgavę 29 tūkst. litų.

Nukentėjusieji nuo gaisro buvo nustebę, kai iš jų paprašyta papildomai pateikti name buvusių daiktų įsigijimo dokumentus bei detaliai nurodyti modelį, kainą, įsigijimo vietą ir datą; išvardinti turėtus drabužius; kur, kada, kiek vienetų ir už kokią kainą buvo įsigyti pirmame aukšte stovėję baldai - stalas, kėdės, virtuvinis komplektas, vonios spintelė, dvigulė lova, komoda; nurodyti šių daiktų modelius, kas ir kada juos pristatė ir montavo...

Tokią detalią informaciją draudimo bendrovei Pupšiai privalėjo pateikti apie kiekvieną mažiausią smulkmeną, buvusią jų namuose. Be kita ko, informuojama, kad už melagingus parodymus Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamajame kodeksuose numatyta atsakomybė.

"Logiškai mąstant, neįmanoma prisiminti viso turėto turto, jo kiekio, įsigijimo datos ir tikslios kainos, tad išvardijome viską apytiksliai, o ko neprisiminėme, - taip ir nurodėme, kad meluoti nenorime. Tačiau po kiek laiko iš draudimo bendrovės gavome raštą, kad atsakymai neišsamūs ir turime juos papildyti. Tačiau aš negaliu fantazuoti, jei neprisimenu, kur ir kada tiksliai pirkau vieną ar kitą daiktą. Tarsi specialiai vilkinama ir nenorima išmokėti reikiamą sumą", - guodėsi J. Pupšys.

Įrodyti privalo

UADB "Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona, komentuodamas susidariusią situaciją, visų pirma pabrėžė, kad turto draudimas nėra toks, kaip pavyzdžiui, gyvybės draudimas, kai įvykus draudžiamajam įvykiui išmokama visa sutartyje nurodyta suma.

Pokalbininkas pripažino, kad žmonės dar dažnai painiojasi įvairiose draudimo sąvokose, dėl to neretai kyla įvairių ginčų.

"Turto draudimas - tai yra nuostolių draudimas, ir įvykus nelaimei bei pripažinus ją draudžiamuoju įvykiu, yra atlyginamas realiai patirtas žalos dydis, o ne draudimo liudijime nurodyta draudimo suma. Namų turto draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma gali būti išmokama maksimaliai, kai draudėjas patiria faktinę žalą ir kai ji, remiantis namų turto draudimo taisyklėmis, yra įrodoma daiktų įsigijimo dokumentais, garantiniais talonais, vaizdo įrašais, nuotraukomis, kitais dokumentais", - aiškino D. Smetona.

Jeigu įrodyti daiktų turėjimo fakto ir jų įsigijimo galimybės nėra, tuomet galima sutarta draudimo išmoka.

"Man keista, kad draudėjai neprisimena, kur ir kada kokius daiktus pirko, tačiau labai gerai prisimena šių daiktų įsigijimo kainą. Šiuo atveju "ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriuje draudėjos R. Pupšienės žalos byla tikrai nėra baigta administruoti. Dabar yra išmokėta avansinė draudimo išmoka, kuri yra pagrįsta pateiktais ir daiktų vertę pagrindžiančiais dokumentais bei nuotraukomis", - pasakojo D. Smetona.

Neįvertino situacijos

Nesusipratimų kilo ir dėl gyvenamojo namo draudimo. Kol kas už sudegusį namą nukentėjusiesiems pervesta per 145 tūkst. litų, lyg atstatymo darbai būtų vykdomi ūkio būdu.

"Mes nesiruošiame namo atstatinėti ūkio būdu. Ir sutinkame, kad tai padarytų draudimo bendrovės pasiūlyta vilniečių įmonė "Baltijos reisai". Tačiau, kai ši bendrovė padarė lokalią sąmatą, už kiek ji galėtų atstatyti mūsų namą, aš "Baltijos reisų" vadovybei akcentavau, kad sudegęs pastatas yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, saugomoje valstybės pagal specialiuosius įstatymus, todėl visi su atstatymu susiję darbai atsieis brangiau. Tuomet ši bendrovė atsisakė vykdyti bet kokius darbus", - pasakojo J. Pupšys.

Po to Pupšiai sulaukė priekaištų iš "Ergo Lietuva" atstovų, esą jie kelia papildomas sąlygas rangovams, dėl to ir nesusikalba.

Pupšiai buvo susiradę kitą bendrovę, kuri sutiko atstatyti jiems namą ir pateikė sąmatą, tačiau draudėjams toks variantas netiko.

"Mums visiškai nesvarbu, kas atstatys mūsų namą, mums svarbu kuo greičiau vėl normaliai gyventi ir turėti savo namus. Dabar iš mūsų nelaimės tiesiog atvirai tyčiojamasi", - negalėjo patikėti tokia situacija J. Pupšys.

Administravimas nebaigtas

Pasak D. Smetonos, dėl pastatui padarytos žalos atsakymas apie draudimo sumos ir patirto žalos dydžio santykį yra analogiškas, kaip ir dėl namų turto.

Pastatui patirtos žalos dydžiui nustatyti buvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, kurių išvados, remiantis pastatų draudimo taisyklėmis, yra privalomos abiem draudimo sutarties šalims. Remiantis ekspertų pateikta sąmata, draudėjas gali pasirinkti tris žalos atlyginimo variantus: pastatą atstatyti rangos būdu, pastatą atstatyti pasitelkus asmenis, turinčius verslo liudijimus, ir pastatą atstatyti ūkio būdu.

"Pastatą atstatant ūkio būdu jokios papildomos išlaidos nėra patiriamos bei jokie mokesčiai valstybei nėra mokami. Be to, tai yra ir draudimo išmoka draudėjui visai būsto neatstatinėjant. Kadangi draudėjas dar jokių pastato atstatymo išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs, jam yra išmokėta ikimokestinė draudimo išmokos dalis darbus atliekant ūkio būdu. Kaip ir namų turto atlyginimo atveju, žalos bylos administravimas nėra baigtas", - komentavo D. Smetona.

Neapsikentę Pupšiai vis dėlto kreipėsi į teismą ir paprašė išieškoti iš draudimo kompanijos turtinės žalos atlyginimą bei priteisti 30 tūkst. litų kompensaciją už moralinę žalą. Ruošiamas ieškinys ir dėl namo draudimo.

Be to, jie kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją dėl procedūrinių pažeidimų ir dėl draudimo išmokų vilkinimo.

"Dažnai skundai išsprendžiami klientų naudai"

Vyta KALVINSKIENĖ, Draudimo priežiūros komisijos Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė

Skundų iš gyventojų dėl to, kad draudimo bendrovės nevykdo savo įsipareigojimų, gauname gana dažnai. Statistiškai dažniau skundžiamasi dėl sutartinių aspektų - dėl išmokėtos sumos dydžio. Dėl išmokėjimo vilkinimo skundžiamasi kur kas rečiau.

Galiu pastebėti, kad dažnai skundai išsprendžiami vartotojų naudai. Visgi daugeliu atvejų akivaizdu, kad žmonės drausdamiesi ne visuomet iki galo įsigilina į draudimo taisykles.

Draudimo polise dažniausiai nėra nurodytos visos sąlygos, jos yra nurodytos draudimo taisyklėse, kurias draudėjui paprastai duoda draudikas. Deja, kiek draudimo kompanija realiai išmokės pinigų, žmonės dažnai išsiaiškina tik po nelaimingo įvykio.

Istorija

Bendrovės "ERGO Lietuva" vardas plačiai skambėjo ir kitoje su klaipėdiečiais susijusioje istorijoje.

Kone penkerius metus buvo užsitęsęs ginčas tarp UAB Klaipėdos autobusų parko (KlAP) ir "ERGO Lietuva" dėl žalos atlyginimo už Vokietijoje sudegusį autobusą. 2008-ųjų sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad "ERGO Lietuva" privalo atlyginti KlAP nuostolius už sudegusį autobusą bei sumokėti delspinigius. "ERGO Lietuva" įpareigota sumokėti draudimo sutartyje numatytą turto sumą - 314 tūkst. litų, apie 55 tūkst. litų palūkanų ir dar 14 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.

Autobusas "Neoplan" sudegė 2003-iųjų rugpjūčio 19-ąją veždamas keleivius reisu Erfurtas-Klaipėda. Gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau apynaujė transporto priemonė sudegė nepataisomai.

[BANERIS]