ES liepia saugotis ir nuo jos pačios

Stiprina Baltarusijos sienos apsaugą

Neseniai paskelbtose „Transcrime” išvadose teigiama, kad mūsų šalis privalo stiprinti išorinių sienų apsaugą ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis. Iki šiol kova su kontrabanda nėra efektyvi - tą iliustruoja ir nelegali tabako gaminių rinka - čia „sukasi” maždaug 300 mln. litų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis teigė, kad valstybės sienos stiprinamos jau ne vienus metus.

Pasienyje su Rusija techninėmis sienos kontrolės priemonėmis buvo uždengtas ruožas, einantis Nemunu.

„Kelerius metus vykdėme projektą už ES pinigus ir dabar siena, einanti anksčiau kontrabandininkų labai pamėgtu ruožu, visą parą stebima techninėmis priemonėmis. Viskas matyti kaip ant delno, jeigu koks judėjimas, pasieniečiams tereikia atvykti į tą vietą ir sulaikyti pažeidėjus. Dabar tuose ruožuose, kur anksčiau buvo bandoma pažeisti sieną, gabenti cigaretes, per pastaruosius metus nebūna nė vieno tokio bandymo”, - sakė G.Mišutis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar bandoma stiprinti sieną su Baltarusija, nes anksčiau reikiamos techninės sistemos buvo įrengtos tik nedideliame ruože Šalčininkų rajone.

„Šįmet pradėtas vykdyti projektas, jau vykdomi darbai trijų užkardų ruožuose, tai yra Lavoriškių, Padvarionių ir dalies Gintaro Žagunio užkardų ruožuose pasienyje su Baltarusija, kur dabar buvo didžiausias pažeidžiamumas, bandymai pažeisti sieną, gabenti kontrabandą. Bus pritaikytos tokios techninės priemonės, kurios padės pasiekti tą efektą, kuris dabar yra prie sienos su Rusija. Kiek kainuos? Čia kalbama apie 66 kilometrų ruožo padengimą, tai kainuos 16 mln. litų”, - sakė jis.

Reikia griežtinti įstatymus

Stiprinama sienų apsauga, be abejo, gerai, tai mažina galimybes nusikalsti potencialiems kontrabandininkams. Tačiau ar to pakanka kontrabandai suvaldyti? Juk savaime aišku, kad nusikaltėlių viršūnėlės pačios kontrabandos negabena, o užsiima organizavimu, jei šiems asmenims - atviros ES sienos, organizuoti nusikalstamas veikas kur kas paprasčiau.

Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais išaugo asmenų, prašančiųjų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, skaičius. Didelė dalis užsienio piliečių iš trečiųjų šalių, gavę tokius leidimus, Lietuvoje nuperka apleistus namus, čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą ir gali laisvai judėti ES valstybėse. Kokiais darbais jie ten užsiima, niekas visų nesužiūrės.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška „Vakaro žinioms” teigė, kad Lietuvoje užsieniečių, gavusių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir kaimiškose vietovėse nupirkusių butus, yra, tačiau butuose niekas negyvena.

„Tie žmonės perka butus tam, kad deklaruotų gyvenamąją vietą ir išvyktų. Bent jau kaimiškose vietovėse, kiek aš žinau, tokius butus dažniausiai perka Baltarusijos piliečiai. Juk niekas nežino, ką tie piliečiai veikia ES šalyse, niekas nepaneigs, kad jie gali organizuoti ir nusikaltimus ar įvairią kontrabandą. Juk piliečiai tų šalių, iš kurių kontrabandos mastai didžiausi, puikiai moka tos valstybės kalbą, išmano geografines vietas, turi ryšių, jiems lengviau bendradarbiauti dėl kontrabandos. Piliečių prašymas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, leidimo gavimas, o paskui išvykimas į kitas šalis - tai jau nesąžiningas veiksmas valstybės atžvilgiu.”

Pasak J.Samoškos, valdžia turėtų griežtinti įstatymus, kad neliktų nišos piktnaudžiauti. O tuomet, realu, sumažėtų ir kontrabandos mastai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Tiesa, pabėgėliai, gyvenantys Pabėgėlių priėmimo centruose, turi teisę išeiti 24 valandoms. Per tą laiką jų niekas nekontroliuoja, ką jie veikia, žino tik jie patys.

„Pernai prieglobsčio prašymų gavome 453. Pagal statistiką pernai daugiausia prieglobsčio prašytojų buvo iš Gruzijos, Baltarusijos, Rusijos, Afganistano”, - sakė Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Verbuvienė.


Alvydas SADECKAS, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:

- Ar apskritai įmanoma pažaboti kontrabandą?

- Į kontrabandą reikia žvelgti sistemiškai. Problema ta, kad kontrabandos problema neišsprendžiama efektyviai. Nesugebama neutralizuoti labai rimtų kontrabanda besiverčiančių grupių. Pavyzdžiui, kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, tai tas nusikaltėlių grupes policija visiškai neutralizuoja, tuo metu rimtos kontrabandininkų grupuotės visiškai nėra likviduojamos.

- ES nori, kad valstybės stiprintų sienų apsaugą, o laisvas judėjimas šalyse narėse jau savaime geresnės sąlygos nusikalstamumui.

- Kadaise man dar dirbant prezidento patarėju, teko viešėti JAV ir kalbėtis su JAV teisėsaugos institucijų vadovais, tai amerikiečiai pasakė, kad prostitucija, organizuotas nusikalstamumas, narkomanija, kontrabanda yra tam tikras „mokestis” už demokratiją. Gyvename teisinėje visuomenėje ir negalime apsitverti tvoromis, turime labai rimtai žiūrėti į žmogaus teises ir laisves, o iš to kyla visos problemos.

- Net iš politikų lūpų galima išgirsti, kad trečdalis valstybės biudžeto - šešėlyje. Ar tai normalu?

- Dabartinės priemonės neduoda reikiamo efekto, nors įstatymų, rodos, irgi pakanka. Juk kontrabanda susijusi ir su korupcija, ir su organizuotu nusikalstamumu. Taigi pasikartosiu, į šį reiškinį reikia žvelgti sistemiškai. Aš iš esmės peržiūrėčiau visų institucijų, atsakingų už kovą su kontrabanda, darbo efektyvumą. Šias institucijas susodinti į vieną vietą ir su visomis kalbėtis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“