Brakonieriai nebijo nieko

Brakonieriai nebijo nieko

Gamtoje lyg savame tvarte šeimininkaujantys brakonieriai nebijo aplinkosaugininkų, nes, kartą pričiupti, apsisukę ir vėl daro tą patį. Jie nebijo baudų, nes neturi turto, iš kurio būtų galima jas išieškoti. Jie nebijo net viešumo, nes nuo jo yra saugomi.

Įkliuvusius gyvosios gamtos naikintojus nuo visuomenės saugo Jos Didenybė nekaltumo prezumpcija. Neduok Dieve, koks šapelis į įtariamojo akį įkris. Todėl pareigūnai, pasakodami visuomenei apie sučiuptą gamtos niokotoją, tegali pateikti brakonieriaus inicialus su įtariamojo fotografija pridengtomis akimis. Kodėl pridengtomis? Todėl, kad brakonierius visai nenori visuomenei atskleisti savojo veido ir tokią jo poziciją reikia gerbti.

Štai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai praėjusį trečiadienį Šiaulių r. pričiupo iki skausmo jiems pažįstamą brakonierių 60 metų I.J. (Ipolitą Jarošą - red. past.). Vyrą aplinkosaugininkai šįsyk demaskavo pasitelkę naujausias technologijas - miškuose įrengtas slaptas filmavimo bei fotografavimo kameras. Ši technika užfiksavo, kaip brakonierius stato ir tikrina kilpas Šiaulių rajono Rėkyvos miške. Aplinkosaugininkai iš viso rado penkias kilpas, o sniege paliktais pėdsakais atsekė į įtariamojo namus to paties r. Šlepkų kaime. Netikėtus svečius pasitikęs šeimininkas koneveikė pareigūnus, kratėsi kaltės. Tačiau įtariamąjį identifikuoti padėjo ir tie patys drabužiai, ir gerai matomos kraujosruvos po akimis. ŠRAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Konderausko teigimu, už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus vyrui gresia bauda nuo 579 iki 1737 eurų bei pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas. Šis Šiaulių r. gyventojas jau baustas už tai, kad medžiojo kilpomis, už kitus aplinkosaugos pažeidimus. Baudų išieškojimo procedūra iš šio brakonieriaus užsiima antstoliai.

Valdas VASILIAUSKAS, Seimo narys:

- Kodėl viešinant brakonieriavimo atvejus patys brakonieriai pridengtomis akimis, o jų vardai - tik inicialai? Nejau visuomenė neturi teisės jų pažinoti?

- Čia yra įstatymų spragos prisidengiant tariamu asmens privatumu, iš tikrųjų tai tik vienas mūsų šalies teisinių absurdų. Brakonierius nėra vaikas, kurio privatumą reikėtų saugoti. Viešumas tokiems asmenims, be abejonės, būtų kur kas didesnė bausmė nei piniginės baudos.

- Brakonieriams galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau jie sučiumpami nusikaltimo vietoje, kameros užfiksuoja, kaip jie stato kilpas, kaip žudo žvėris. Kitaip tariant, faktas kaip blynas. O viešinami tik nužudyti žvėrys, nors jie yra aukos.

- Todėl brakonieriavimas ir klesti, nes kova su tuo yra nepakankama. Kitose Europos šalyse brakonieriavimas itin retas reiškinys. Juk daug žmonių gyvena nė nežinodami, kad jų kaimynas - brakonierius, taigi viešumas būtų labai efektyvus kovos su brakonieriavimu įrankis. Juk kalbame apie žudomus žvėris, gamtos naikinimą, galų gale - nusikaltėlius. Vakarų Europoje brakonieriavimas yra vienas sunkiausių nusikaltimų.

- Ar ne paradoksiška, kai nusikaltėlis nužudo merginą, apie ją rašoma ir jos nuotrauka rodoma visur, nors ji auka. O brakonieriaus veidas viešai slepiamas. Kur logika kuriant įstatymus? Juk brakonierių paviešinimas būtų pats pigiausias būdas kovoti su nelegalia medžiokle.

- Būtent. Ir šie paradoksai eina iš valstybės. Išeina, kad sukeičiamos vietomis aukos ir nusikaltėliai. Ar kas nors keisis, viskas priklausys nuo politinės valios. Būtų labai paprasta, jei nuspręstų Seimo dauguma, bet čia yra užleistas reiškinys, kuris nepatogus mūsų valdančiam elitui.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder