Atnaujintas antstolių profesinės etikos kodeksas

Minėdami dešimtuosius profesinės veiklos metus Lietuvos antstolių rūmų nariai detalizavo reikalavimus profesinei etikai. 12-ajame Antstolių susirinkime priimtas naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodeksas.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko Aleksandro Selezniovo teigimu, poreikį iš naujo nustatyti ir susisteminti antstolių profesinės etikos normas nulėmė nuo 2003 metų praktikoje susiformavę antstolių profesijos prioritetai ir antstolių savivaldos institucijų siekis įgyvendinti aukštus profesinės veiklos standartus.

Naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtinti pagrindiniai antstolių veiklos principai, detaliau apibrėžiami šiurkštūs antstolių profesinės etikos pažeidimai ir išsamiau aptariami antstoliams keliami etinės ir moralinės atsakomybės reikalavimai.

Teisės akte naujai suformuluotos normos išplečia teisingumo ministro ir Antstolių rūmų prezidiumo galimybes vertinti antstolių veiksmus etikos požiūriu, taip pat - Antstolių garbės teismo galimybes vertinti antstolių poelgius drausminės atsakomybės kontekste.

Antstolio veikloje yra ir valstybės tarnautojo, ir privataus verslininko veiklos elementų. Jis vykdo valstybės patikėtas viešąsias funkcijas ir kartu veikia verslumo pagrindais: surenka lėšas, būtinas proceso sąnaudoms kompensuoti, įdarbinti kontoroje reikalingiems darbuotojams ir sukurti tinkamoms klientų aptarnavimo sąlygoms. Be to, antstolis teikia įstatymu leidžiamas privačias paslaugas, veikdamas konkurencinėje teisinių paslaugų rinkoje.

Dvejopa antstolio veiklos formos prigimtis lemia ir dvejopus profesinės etikos reikalavimus. Antstolio veikloje svarbūs tiek valstybės tarnautojo, tiek verslo etikos principai. Taip pat kaip iš valstybės tarnautojų, iš antstolių reikalaujama vadovautis teisingumo ir nešališkumo, konfidencialumo, pavyzdingumo, profesionalumo ir skaidrumo principais. Taip pat kaip versle, antstolių profesinėje veikloje siekiant ekonominių tikslų privalu teikti pirmenybę dorovinėms vertybėms.