Analizė: Lietuvos teismai už korupcinius nusikaltimus realiu laisvės atėmimu nebaudžia

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas penktadienį pristatė teismų praktikos, skiriant bausmes už kyšininkavimą, papirkimą bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tyrimo rezultatus.

Departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Nevera pažymėjo, kad  toks  tyrimas atliktas siekiant iš arčiau pažvelgti į teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų  valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams.

"„Deja, korupcijos reiškinys valstybėje nėra išnykęs. Teismai nagrinėja daug bylų, susijusių būtent su šiomis nusikalstamomis veikomis. Savo tyrimu siekėme nustatyti už šiuos nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus skiriamas bausmių rūšis ir jų dydžius, bausmės atidėjimo ypatumus, baudžiamojo proceso dalyvių procesinį aktyvumą, naudojantis jiems suteikta apeliacijos bei kasacijos teise", – pristatydamas tyrimą kalbėjo A. Nevera.

Pirmosios instancijos teismų, apeliacinių teismų ir kasacinio teismo sprendimų analizė leido nustatyti, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims teismai dažniausiai skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kyšininkavimo bylose dažniausiai buvo skirta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, papirkimo bylose – bauda, taip pat buvo dažnas laisvės apribojimo bausmės taikymas. Piktnaudžiavimo bylose teismai dažniausiai skirdavo baudą. Tokia praktika, anot autorių, atitinka Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Pastebėta, kad už tarpininko kyšininkavimo padarymą teismai dažniausiai skirdavo terminuotą laisvės atėmimą, kurio vykdymą atidėdavo. Anot LAT Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento, ne visada tinkamai motyvuodami tokį priimtą sprendimą, teismai ignoravo numatytą šios bausmės alternatyvą – areštą. Pasitaikė atvejų, kai būdavo skiriama bauda – švelnesnė nei numatyta sankcijoje bausmė.

Atliktas tyrimas leido padaryti išvadą, kad teismai ne visada tinkamai ir pagrįstai rinkosi galimybę atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anot autorių, sprendimuose trūko aiškumo nurodant laiduotojo teigiamą įtaką kaltininkui.

"Kiekviena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlyga turi būti nustatoma ir dėl jos nuosprendžiuose motyvuotai pasisakoma",  – atkreipiamas dėmesys LAT tyrime.

Analizuojant bylas, paaiškėjo, kad daugumą apeliacinių ir kasacinių skundų padavė nuteistieji ir jų gynėjai. Prokurorų paduotų skundų skaičius gerokai mažesnis, todėl suabejota, ar prokurorai visais atvejais išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes.

"Kita vertus, didesnė dalis prokurorų kasacinių skundų, paduotų papirkimo ir piktnaudžiavimo baudžiamosiose bylose, buvo iš dalies arba visiškai tenkintini", – konstatavo tyrimui vadovavęs A. Nevera.

Tiriant buvo analizuoti 2008–2010 m. I pusmečio teismų sprendimai.