Advokatas: "Henrikas Daktaras baudžiamas už nusikaltimus, kurių nepadarė"

Negana to, esą iš H.Daktaro norima prisiteisti pinigines išlaidas už jo ekstradiciją iš Bulgarijos. „Tai gal ir teismo salės šildymo išlaidas reikia priteisti Daktarui?“ – retoriškai klausė advokatas.

K.Ašmys teigė, kad vieša paslaptimi tapo tai, jog kaltinamieji šioje byloje yra padalinti tarsi į dvi stovyklas. Vieniems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jiems leista parduoti nekilnojamąjį turtą, nors ateityje jis galėjo būti areštuotas teismo išlaidoms padengti. Pasak K.Ašmio, vieni paliudija kaip reikia ir sulaukia malonės, visi kiti – turi sėdėti ir nesvarbu, kas ir kaip vyko kone prieš du dešimtmečius. Jis tikino, kad kai kurios aplinkybės tyčia nebuvo ištirtos išsamiau, o H.Daktaras laikomas praėjusiame dešimtmetyje klestėjusio reketo ir kitų nusikaltimu veidu.

K.Ašmys apžvelgė visus H.Daktarui inkriminuojamus kaltinimus, vaizdžiai komentavo detales ir įrodinėjo, kad parodymai, faktai nesutampa. Esą H.Daktaras kaltinamas vienu nužudymu, kurio aplinkybės veda į Rygą. Pase aiškiai matyti, kad Rygoje šis buvo 1994 metais, o byloje kalbama apie 1993-iuosius. Be to, liudytojas nepateikė savo paso ir įrodymo, kada kirto sieną. Pavyzdžiui, vienas liudytojų teigė, jog lavonas buvo nešamas už pažastų, kitas – kad suvyniotas. „Tai rodo, kad įvykių seka sugalvota, o kai duodi parodymus dvejų metų skirtumu, nebepameni, ką pasakojai“, – gynė H.Daktąrą K.Ašmys. Byloje daug informacijos, kas ir kur su kuo ėjo, pietavo ar važiavo, neretai nebėra gyvų liudytojų, tad pasikliaujama tik vienu ir tuo, kuris įvykiuose nedalyvavo.

Kai kuriuos nusikaltimus, kaip teigiama, H.Daktaras organizavo kalėdamas Lukiškėse. K.Ašmys argumentavo, jog kaltinamasis neturėjo galimybės jų organizuoti. „Svarbūs yra kalėjimo darbuotojų liudijimai. Raktus nuo Daktaro kameros turėjo ribotas žmonių skaičius – viršininkas ir pavaduotojai. Daktaras buvo vedamas į pasivaikščiojimus surakintomis rankomis, jį prižiūrėjo sargyba su automatais. Bendrauti su advokatu galėjo tik esant tyrėjui arba prokurorui“, – pasakojo K.Ašmys.

Advokatas taip pat argumentavo, jog H.Daktaras nekūrė nusikalstamos grupuotės. Bylos duomenimis, ji buvo suformuota 1990-ais, o H.Daktaras iki 1992-ųjų buvo už grotų, tad jai vadovauti negalėjo.

„Henrikas Daktaras negali būti baudžiamas už nusikaltimus, kurių nepadarė“, – tvirtino K.Ašmys.

Jis taip pat aiškino teismui, kad Europos arešto orderiu buvo pažeistos jo ginamojo teisės. Esą apie perdavimą Lietuvai nei ginamasis, nei gynėjas nebuvo informuoti. Be to, jis perduotas dėl visai kitų nusikalstamų veikų nei buvo nurodyta orderyje.

Iš H.Daktaro siekiama priteisti valstybės patirtas jo pargabenimo išlaidas. K.Ašmys aiškino, jog demokratinėse valstybėse visos su kaltinamuoju susijusios išlaidos yra valstybės funkcija.

„Jis yra suimtasis, kodėl neprašoma priteisti išlaidų už maitinimą, vežimą į teismą. Gal ir teismo salės šildymo išlaidas priteis Daktarui“, – kalbėjo advokatas. Jis tikino, kad dokumentai rodo, jog turto H.Daktaras su šeima įsigijo legaliai. Jo žmona turėjo butą, kurį pardavė, namą padovanojo giminaičiai. Žemės sklypus įsigijo iš spekuliacinių sandorių, visus mokesčius sumokėjo. Kaip žinia, prokurorai prašo konfiskuoti jo žmonai ir mamai priklausantį turtą.

„Daktaras teisiamas ne už konkrečias nusikalstamas veikas, o už tai, kad buvo epochos veidas. Valstybėje tuo metu keitėsi valdymo sistema, atsirado laisva rinka, valstybiniai pamatai buvo netvirti, neatsižvelgti į istorinius faktus būtų neteisinga“, – argumentavo advokatas. Nuo inkriminuojamų nusikaltimų, pasak jo, praėjo 20 metų, 10 iš jų H.Daktaras praleido už grotų.

„Skirti bausmę iki gyvos galvos būtų inercijos išdava“, – sakė K.Ašmys, teigdamas, kad bylos medžiagoje grynos tiesos yra mažiau nei pusė. Siūlydamas atsižvelgti į ginamojo amžių ir sveikatos būklę, jis prašė priimti teisingą sprendimą.

Savo baigiamąsias kalbas tars ir kitų keturiolikos kaltinamųjų advokatai.