Vakar Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo Lietuvos Respublikai atstovaujančio Policijos departamento prašymą. Kaip ir pavojingu recidyvistu pripažintas 43 metų Povilas Valeika, teisėsauga siekė atsikratyti finansinės prievolės keturiems mamos netekusiems nepilnamečiams. Tačiau Temidė stojo našlaičių pusėn ir paliko galioti praėjusių metų birželio pabaigoje paskelbtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo verdiktą.
Pastaruoju patenkintas mažamečių ieškinys. Iš jų tėvo P.Valeikos bei Policijos departamento kiekvienam vaikui solidariai priteistas po 25 tūkst. eurų įvertintos neturtinės žalos atlyginimas. Vakar teismas vyriausiam nužudytos moters sūnui priteistą sumą padidino 10 tūkst. eurų. Našlaičiai patirtą neturtinę žalą buvo įvertinę 1 158 480,07 Eur.
Pasak teisėjų kolegijos pirmininkės Kristinos Domarkienės, kreipdamasi pagalbos moteris aiškiai išreiškė siekį būti valstybės apginta ir apsaugota. Valstybės pagalba turėjo būti prioritetinė, tačiau į šį prašymą nebuvo sureaguota.
„Pareigūnų abejingumas, nereagavimas sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti bei pakankamai prisidėjo prie neturtinės žalos vaikams atsiradimo. Todėl valstybei, kurios vardu veikė policijos pareigūnai, tenka pareiga prisiimti atsakomybę“, - konstatavo K.Domarkienė.
Ilgai girto sutuoktinio smurtą kentusi, tačiau vis jam atleisdavusi 33 metų keturių nepilnamečių mama Laura Valeikienė nužudyta 2013 metų vasario 11 d. Už tai, kad kankindamas itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį, penkis kartus iki tol teistas P.Valeika į belangę pasiųstas 16 metų. Moters pagalbos prašymo sulaukę policininkai „atskubėjo“ tik po maždaug penkių valandų, kai ji jau buvo nebegyva. Du Klaipėdos rajono pareigūnai pripažinti kaltais dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės žalos valstybei padarymo (policijos pareigūno vardo sumenkinimo). Savo kaltę neigusiems ir išteisinimo siekusiems, policijoje jau nebedirbantiems, vyrams skirtos 1130 eurų dydžio baudos.
Tuo metu, kai įvykdytas visą šalį sukrėtęs nusikaltimas, Policijos departamentui vadovavęs dabartinis premjeras Saulius Skvernelis vakar ieškinio prieš keturis nepilnamečius vaikus dėl didelio užimtumo pakomentuoti neturėjo laiko.
Paklaustas, ar moralu valstybei bylinėtis su silpniausiais savo piliečiais, kurių pati nesugebėjo apsaugoti nuo mamos netekties, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos tarybos pirmininkas Petras Ancelis „Vakaro žinioms“ sakė, kad prasidėjus teisiniams procesams padorumo ar moralės nebelieka.
„Yra tik proceso dalyvių teisės ir interesai. Priešingų šalių priešingi interesai. Kai prasideda grynai procedūriniai teisiniai ginčai, padorumas ir moralė atpuola. Vertinant iš žmogiškosios pusės, atrodė vienaip, bet juk ir žudikus bei tėvynės išdavikus gina advokatai. Skųstis niekam nėra uždrausta, tuo labiau jei tokia teisė numatyta. O kur policijos moralė, reiktų jos atstovų paklausti“, - patikino P.Ancelis.
- Policija visada labai jautriai išgyvena dėl savo reputacijos. Nesugebėjimas nuo kraupios mirties apsaugoti keturių mažamečių mamą jai sudavė didžiulį smūgį. Bylinėjimasis su našlaičiais pasitikėjimo policija taip pat nepridės.
- Dėl policijos reputacijos visada daug diskutuojama. Ypač vykstant dabartinei reformai. Kaip ji gali gerėti, jei pareigūnai yra nusistatę prioritetinius nusikaltimus, o į kitus, smulkesnius, kreipia mažiau ar iš viso nekreipia dėmesio. Mane labiausiai siutina generalinio prokuroro pasirašytos, su policijos generaliniu komisaru suderintos, rekomendacijos. Kokios dar gali būtų rekomendacijos, jei yra Baudžiamasis Kodeksas, kuriame numatytos visos procedūros - visi terminai, kaip, ir per kiek laiko reaguoti, per kiek ištirti ir pranešti nukentėjusiajam. Tos rekomendacijos numato visai kitas ribas. Pasiliekama galimybė tam atvejui, jei, jų manymu, įvykis nerezonansinis. Juk dažnai būna, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo ėjo, nugriuvo ir numirė. Paskui paaiškėja, kad viskas visai ne taip ir reikėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškoti kaltininko. Bet tada jau gali būti per vėlu, pėdsakų ir įkalčių nebeliko. Lengva ranka numojama arba iš viso neatvykstama. Dar ir patį nukentėjusįjį įkalba nerašyti pareiškimo. Reikia visada laiku ir kokybiškai reaguoti. Ir taip užtikrinti, jog ateityje niekas nepasikeis.
- Policijos reforma naudinga tik pačiai policijai?
- Aišku. Su kokia „pompa“ generalinis komisaras pristatė ataskaitą. „Aš nugalėjau, viskas puiku, reforma pasiteisino, sutaupėme pinigų, jų neprašėme iš valstybės, netiriame smulkių nusikaltimų, mums svarbūs rezonansiniai.“ Atsisakyta daugelio patyrusių pareigūnų ir šiek tiek padidintos algos eiliniams. Neva išnaudojo tas galimybes, kurias turėjo. O kieno sąskaita tai padaryta? Nukentėjusių eilinių žmonių. Jiems dėmesys nebeskiriamas. Jei padaryta žala neviršija 130 eurų, niekas nusikaltimo netirs. Nėra smurto ar prievartos - netirs. O juk tai ne tik pensininkui didžiuliai pinigai.
- Tai reali situacija prasilenkia su įvardijama policijos vadovybės?
- Matau baisybes. Situacija blogėja, nes pjauname šaką, ant kurios sėdime. Nukentėję žmonės nebesikreipia į policiją, nes ja nebetiki. Tai vyksta nuo 2011 metų. Nusikaltėliai, ypač jauni, klesti ir profesionalėja, o jų niekas nesustabdo ir nepriverčia atsakyti. Sunku net įsivaizduoti, kas mums gresia ateityje. Visos pagyros, kad auga visuomenės pasitikėjimas policija, yra laužtos iš piršto. Pakalbėkite su žmonėmis. Patyrę pareigūnai iš rajonų ir apylinkių perkelti į centrus. Į kaimus ir miestelius tik patruliuoti atvažiuoja, rimti kriminalistai nedirba. Reorganizacija daroma tik nukentėjusiųjų sąskaita. O jais galime tapti mes visi.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą