112 padėti neįmanoma

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo bendrojo pagalbos numerio 112 įdiegimą baigti ne 2013-ųjų pabaigoje, o trejais metais vėliau. Toks delsimas valstybei papildomai kainuos 23 mln. litų, o visai sistemai sukurti planuojama išleisti daugiau nei 100 mln. litų. Valstybės kontrolė, atlikusi sistemos diegimo auditą, nustatė daugybę netaupumo atvejų, tačiau kadangi teisės aktai nebuvo pažeisti, bausti nėra ką ir už ką.

Nesutinka su išvadomis

Šių metų vasarį Valstybės kontrolė baigė Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklos organizavimo auditą ir nustatė daugybę trūkumų, kuriuos pavedė Vyriausybei ištaisyti. Tai VRM siūlo padaryti net trejais metais nukeliant bendrojo pagalbos skambučio sistemos sukūrimo pabaigą.

Atitinkamą nutarimo projektą rengusio VRM Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris aiškino, kad darbai laiku nebus baigti dėl per mažo finansavimo.

„Bet projektas dar tik teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms, todėl tai nėra galutinis variantas. O terminas pratęsiamas ir dėl Valstybės kontrolės išvadų, išvardytų bėdų, nors mes ne su visomis jomis sutinkame, nes į problemą nebuvo pažiūrėta sistemiškai. Tačiau pagrindinė problema yra kaip ir visada - netinkamas finansavimas, nepakankamas finansavimas“, - sakė D.Vasaris.

Pinigų neskaičiavo

Tačiau Valstybės kontrolė konstatavo, kad ne finansavimas yra nepakankamas, o kad skirtos lėšos naudotos neracionaliai. Tai įrodo kad ir toks faktas, jog, pavyzdžiui, 2011 m. vasario 23 d. įsigytų BPC kompiuterių kaina buvo net 73 proc., arba 8,5 tūkst. litų, didesnė negu kompiuterio, kuris buvo įsigytas 2009-aisiais. Kompiuteriai to paties gamintojo, to paties modelio, o 2009-aisiais įsigyto kompiuterio charakteristikos net geresnės (spartesnis ir greitesnis procesoriaus taktinis dažnis, didesnė kietojo disko talpa), įsigyta daugiau papildomų taikomųjų programų (biuro programa „MS Office 2007“, „Vmware Workstation“).

Auditoriai taip pat konstatavo, kad, pavyzdžiui, BPC Klaipėdos regioninio padalinio operatoriaus darbo vietų kompiuteriai (57 vnt.), tarnybinės stotys ir kita techninė įranga įsigyta vidutiniškai 3 kartus brangiau negu įrangos gamintojo atstovo Lietuvoje pardavimo kaina, ir daugybę kitų netaupymo atvejų.

Pinigai išleisti, naudos - jokios

Be to, padaryta išvada, kad daugiau nei 10 metų užsitęsė infrastruktūros kūrimas, jau kainavęs apie 80 mln. litų, dėl planavimo trūkumo ir tarpinstitucinio veiksmų koordinavimo stokos.

Krūva pinigų išleista, tačiau apčiuopiamos naudos beveik nėra. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma skubios medicinos pagalbos, BPC atlieka tik tarpininko vaidmenį, sujungdamas skambinantį asmenį su greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriu. Todėl medicinos pagalba gali būti suteikta pavėluotai, ir pats darbas dubliuojamas. Tai irgi papildomai kainuoja. O dabar, nusprendus BPC kūrimo projektą baigti nebe 2013-ųjų pabaigoje, o 2016-ųjų pabaigoje, planuojama išleisti nebe 82 mln. litų, o 105,6 mln. litų.

Tačiau D.Vasaris tvirtina, kad tai lėmė ne aplaidumas, tingėjimas ar netaupymas, o objektyvios priežastys.

„Juk ir šeimoje jeigu ką nors suplanuoji, tai tą daiktą nusiperki tik tada, kai gauni pinigų. Taip ir čia. Suplanuota buvo viena, bet tam Vyriausybė neskyrė pakankamo finansavimo. Todėl ir tenka nukelti terminus. O tada auga skolos, delspinigiai rangovams. Be to, tai naujas dalykas, kurį sunku tiksliai suplanuoti, todėl pasitaiko klaidų. Tačiau eigoje viskas tikslinama“, - paaiškino D.Vasaris.

Teisinės spragos

Savo ruožtu su juo nesutinka Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova. Anot jos, valstybės auditoriai net kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši apgintų viešąjį interesą, tačiau reakcijos nesulaukė jokios.

„Mes neturime galimybės nustatyti, ar kas nors ne taip buvo padaryta tyčia, ar buvo žioplumas. Mes tik konstatuojame faktus. Už įrangą permokėta kelis kartus, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba privalėtų atidžiai išnagrinėti. O mūsų audito tikslas buvo ne teisės aktų pažeidimai, o vertinome efektyvumo požiūriu. Be to, tais atvejais, kai kažkoks daiktas buvo nupirktas brangiau, negu galėta nupirkti, tiesiogiai jokie teisės aktai nebuvo pažeisti“, - dėstė S.Gorovniova.

Anot jos, jei tiesiogiai teisės aktai nebuvo pažeisti, tačiau netaupymo atvejai yra akivaizdūs, įstaigos vadovai galėtų būti, bet nebūna baudžiami.

„Teoriškai galėtų būti baudžiami, bet praktiškai tokių atvejų man neteko girdėti. BPC atveju darbai stringa ne dėl nepakankamo finansavimo. Mes konstatavome, kad dėl blogo organizavimo darbai nebus atlikti laiku, o jie mus patikino, kad bus įgyvendinta laiku. Dabar matome, kad mūsų įtarimai pasitvirtino. O kai sako, kad tai dėl prasto finansavimo... Jeigu pinigai būtų kryptingai leidžiami, tikrai daugiau būtų pasiekta. Jei sakome, kad ugniagesiai, policija, greitoji medicinos pagalba turi būti iškviečiami vienu telefonu, o sveikatos apsaugos ministrų įsakymais leidžiami pinigai atskiroms greitosios medicinos pagalbos dispečerinėms įrengti, tai kyla klausimas, kam iš viso įrengiame tą pagalbos telefoną 112 ir įrengiame naujas darbo vietas“, - stebėjosi S.Gorovniova.