Vakcinų nuo COVID-19 šalininkai ir skeptikai: Lietuvoje skiepytųsi daugiau nei pusė

Tyrimas trijose šalyse buvo atliktas vasario mėnesį, kiekvienoje šalyje apklausta po 1 600 žmonių, kurių amžius nuo 16 iki 64 metų. „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė sakė, kad tyrimas kartojamas kas du mėnesius tokia pačia apimtimi.

Šiuo metu didžiausias nerimo lygis dėl koronaviruso pandemijos jaučiamas Latvijoje – susirūpinimą išreiškė 91 proc. apklausos dalyvių. Lietuvoje nerimą jaučia 88 proc., Estijoje – 86 proc. apklaustųjų.

A. Ivanauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad pernai pavasarį nerimo lygis Lietuvoje siekė net 96 procentus, tačiau vasarą sumažėjo iki 79 proc. Paskelbus antrąjį karantiną jis šoktelėjo iki 91 proc., bet šiuo metu vėl yra mažesnis.

„Bendras nerimo lygis yra smuktelėjęs, tačiau rezultatai rodo, kad bendravimo trūkumas ir įtampa šeimoje auga“, - akcentavo A. Ivanauskienė.

Į klausimą ar skiepytųsi, teigiamai atsakė 58 proc. apklaustų lietuvių, 16 proc. dar nėra apsisprendę, 13 proc. kategoriškai nusiteikę nesiskiepyti, 12 proc. labiau linkę nesiskiepyti. Lietuva pirmauja noru skiepytis, ypač išsiskirdama dalimi respondentų, teigiančių, kas jie tikrai skiepysis. Pas mus šis skaičius siekia 36 procentus, Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 30 proc.

Kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, turėtų būtų pasiskiepiję 90 proc. gyventojų, kad virusas būtų suvaldytas – 60-70 proc. Tad, pasak „NielsenIQ Baltics“ atstovės, skiepų priešininkai sudaro kliūtį kolektyviniam imunitetui susiformuoti. A. Ivanauskienė pabrėžė, kad komunikacija apie skiepų svarbą ir naudą turėtų būti nukreipta į žmones, kurie dar nėra apsisprendę, ar skiepysis. Šis tyrimas rodo, kad neapsisprendusieji daugiausia yra 16-24 metų amžiaus moksleiviai ir studentai.

Kas nori ir nenori skiepytis nuo koronaviruso?

Apklausa rodo, kad Lietuvoje skiepytis labiausiai skatina asmeninė patirtis – jei žmogus sirgo pats ar COVID-19 atvejis buvo šeimoje, artimoje aplinkoje. Tokiu atveju norą pasiskiepyti išsakė 63-64 proc. apklaustųjų.

Beje, palyginus rezultatus su prieš du mėnesius atlikto tyrimo duomenimis, paaiškėjo, kad tris kartus išaugo žmonių, susidūrusių su koronavirusu artimoje aplinkoje, skaičius.

Gruodį Lietuvoje buvo 11 proc. žmonių, kurie sirgo patys arba sirgo jų šeimos nariai, vasarį – 32 proc. Latvijoje per tą patį laikotarpį skaičius išaugo nuo 5 iki 21 proc., Estijoje – nuo 4 proc. iki 17 proc. Taigi, nors skaičiai Lietuvoje didesni, augimas čia buvo mažesnis.

Remiantis tyrimo duomenimis, labiau linkę skiepytis yra 45-64 metų lietuviai, kurių namų ūkyje yra 2-4 asmenys, bet nėra vaikų, jie gauna vidutines ir aukštesnes pajamas, turi aukštąjį išsilavinimą, dauguma yra biurų darbuotojai ar tarnautojai ir yra labiau imlūs naujovėms.

Skiepytis labiau nenori 25-44 metų lietuviai iš didesnių namų ūkių, kuriuose yra vaikų, šiek tiek dažniau iš kaimo vietovių, turintys žemesnes pajamas, žemesnį išsimokslinimą, jų pažiūros labiau konservatyvios, rečiau priima naujoves, dirba prekybos, paslaugų sferose ar fizinį darbą, yra bedarbiai ar namų šeimininkės.

Nenorinčiojo skiepytis portretas labai panašus ir Latvijoje bei Estijoje.

„Esminis skirtumas yra amžius. Skeptikai Latvijoje ir Estijoje yra maždaug dešimtmečiu jaunesni – 25-34 metų amžiaus“, - teigė A. Ivanauskienė.

Pasak jos, ši tendencija kelia nerimą, nes tai aktyviausiai darbo rinkoje veikiantys žmonės, kurie turi daugiau socialinių kontaktų ir gali didinti viruso plitimą.