Danieliui Bunkui pasireiškė sunkios COVID-19 komplikacijos

D. Bunkus išskirtinai su „Delfi“ skaitytojais dalijasi savo patirtimi ir prašo nenumoti ranka į šiuo metu itin sudėtingą situaciją, su kuria susiduria ne tik gretutinėmis ligomis sergantys ar senyvo amžiaus žmonės, bet ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys jauni asmenys.

D. Bunkus sako norintis atkreipti dėmesį tų, kurie tiki šiomis dienomis internete gausiai skleidžiama dezinformacija. Pasidalijęs savo patirtimi sergant koronavirusu, D. Bunkus sakė sulaukęs galybės nemalonių replikų iš žmonių, kurie pandemiją sieja su įvairiomis sąmokslo teorijomis.

Verslininkas akcentuoja: „Jei rūpinatės savimi ar kitais – darykite tai nuoširdžiai ir suvokite, kad šita liga nėra juokas“.

„Covid-19 aplankė ir mane. Ir rašau, kad išgirstumėte. Man infekcija persimetė į plaučius. Esu absoliučiai sveikas, sportuojantis, be jokių šalutinių ligų 44 metų vyras. Niekuo nesergu ir niekuo nesiskundžiu. Bet kai jaučiausi visiškai pasveikęs, šita liga vožė atgal trigubai ir deguonies lygis kraujyje pradėjo kristi. Nuo 99 proc. iki 90 proc. ir žemyn. O tai reiškia, kad jau tikrai blogai. Čia įsiklausykite, jei Jums svarbi jūsų gyvybė. Covid-19 pradėjo ėsti mano plaučius. Ir dabar yra tik du keliai – arba plaučiai miršta greičiau nei gyja ir aš ramiai uždūstu, arba gyja greičiau nei miršta ir aš gyvenu.

Mano 48 m. draugas praėjusią savaitę mirė. Būdamas prieš tai absoliučiai sveikas. Sustojo širdis nuo trombų, kurie susiformavo plaučiuose nuo Covid-19. Koks jausmas stovint gyvenimo kryžkelėje, kurios niekaip nepakeisi? Man – joks. Ramybė. Bus, kaip bus... aš daugybę kartų žiūrėjau giltinei į akis ir pas mane su ja asmeninis santykis – be emocijų... Bet jei jūs rūpinatės savimi ar kitais – darykite tai nuoširdžiai ir suvokite, kad šita liga nėra juokas. Jei jums svarbu – pamąstykite“, – socialiniame tinkle rašė D. Bunkus.

Kaip atpažinti melagienas?

Plintant koronaviruso pandemijai, internete sklinda su virusu susijusios melagingos naujienos, kuriamos sąmokslo teorijos. Gausiai skleidžiama dezinformacija klaidina žmones – tampa nebeaišku, kokia informacija yra patikima, o kuri – ne.

„Delfi“ anksčiau rašė apie tai, kaip reikia atpažinti internete skleidžiamas melagienas.

Kaip priemonę kovai su melaginga informacija, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis įvardija edukacinę sistemą. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, aiškina jis.

Šalies gyventojams specialistas pataria neskubėti patikėti ir dalintis ką tik perskaityta ar išgirsta naujiena. Svarbu rasti naujienos pirminį šaltinį, o radus – juo pasidomėti: „Reikia atkreipti dėmesį, kad naujiena, kuri sukėlė kažkokius jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, gali būti propaganda, nes būtent tokios naujienos, kuriose pristatoma dezinformacija, veikia jausmus, o ne loginį ir kritinį mąstymą. Taip pat svarbu atsakyti į klausimus: ar tai patikima informacija, ar tai yra nežinoma žiniasklaidos priemonė, pristatoma anonimo su išgalvotu vardu teorija.“

Daugiau apie tai, kaip atpažinti melagingą informaciją internete rasite paspaudę čia.

Kaip mūsų organizmus veikia vakcina nuo covid-19 viruso?

Nuo sekmadienio Lietuvoje pradėtas vakcinavimas nuo covid-19 viruso. Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kaip skiepas veikia žmogaus organizmą. Anot jo, vakcina savo sudėtyje turi genetinės informacijos (iRNR – informacinės ribonukleino rūgšties) apie viruso SARS-CoV-2 spyglio (dyglio) baltymą, kurio pagalba virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles.

„Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, todėl ji negali sukelti COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje esanti iRNR yra padengta smulkiomis riebalų dalelėmis (liposomos), kurios neleidžia iRNR suirti ir padeda patekti į ląstelės vidų.

Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti spyglio baltymą.

Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra specifinės imuninės apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis.

Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 koronavirusu, jo imuninė sistema virusą jau geba „atpažinti“ ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į žmogaus organizmo ląsteles bei sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė profesorius, pateikęs ir vakcinos veikimo schemą.

Taip pat profesorius paaiškino, kad tam, jog būtų dar labiau sustiprinamas imuninis atsakas, reikalingos dvi vakcinos dozės trijų savaičių pertrauka. Tos trys savaitės yra reikalingos antikūnų ir atminties ląstelių formavimuisi.

„Bet čia ir yra esmė, kad, kai žmogus užsikrečia kažkokiu virusu, įvyksta lenktynės: ar virusas greičiau pakenks mūsų ląstelėms, ar imuninė sistema sukurs apsauginius mechanizmus – antikūnus, imunines ląsteles, kurios neutralizuos virusą greičiau negu jis susargdins žmogų.

Kai žmogus užsikrečia virusu, gali praeiti 1–2 savaitės, kad susiformuotų jau pilnavertė imuninė apsauga ir organizmo imuninės ląstelės kovotų su įsibrovusiu virusu. Per tą laiką žmogus gali susirgti, gali vystytis liga, gali būti įvairios komplikacijos, tarp jų – ir labai blogos.

Jeigu žmogus pasiskiepijęs, tai imuninė sistema yra pasirengusi. Skiepai tarsi treniruoja imuninę sistemą ir parengia kovoti su virusu, nelaukiant savaitės ar dviejų, jeigu jis patektų. Imuninė sistema įsijungia iš karto.

Va čia ir yra esmė, kad, jeigu žmogus turi imunitetą: ar dėl to, kad persirgo, ar dėl to, kad įgijo specifinį imunitetą skiepais, imuninė sistema iš karto atpažįsta, kad yra svetimas virusas ir iš karto įjungia apsaugos mechanizmus. Tokiu būdu žmogus paprasčiausiai nespėja susirgti.

Arba, jeigu tam tikrais atvejais suserga, tai serga daug lengvesne forma. To ir siekiama skiepais“, – „Delfi“ komentavo S. Čaplinskas.

Pokalbį su S. Čaplinsku ir išsamius jo atsakymus apie skiepo veiksmingumą rasite paspaudę čia.