Linas Švirinas: "Netingėk save pažinti"

Taip, galima kaltinti ir vėją. Taip ir yra: vieni žmonės ieško priemonių tikslui pasiekti, o kiti - argumentų, kodėl tų tikslų nepasiekė ir nesiekia.

Tingėti - žmogiška.

Taip. Tinginystė yra visų mūsų bendra savybė. Tačiau tikslo siekiantys žmonės yra užsiėmę, todėl jų tinginys turi mažai galimybių pasireikšti. O kitiems jis sėdi ant peties ir gundo, kol šie pasiduoda įkalbinėjimams.

Jūs atsparus gundymams?

Vienais metais stengiausi grūdintis ir maudytis jūroje. Tai dariau nuosekliai, tačiau kiekvienąkart, kai tik ateidavo ta maudymosi diena, man į galvą ateidavo visai gerų minčių, kodėl šiandien būtų verta praleisti maudynes. Bet kai, išbridęs iš šaltos jūros, suprasdavau tinginį nugalėjęs, pasijausdavau puikiai - įveikęs trikdančias mintis.

O kam kelti sau tokius didelius reikalavimus?

Patogiau juos kelti kitiems? Mes dažniau ne sau, o kitiems keliame nemenkus reikalavimus. Vyrai reikalauja, kad jų žmonos gerai atrodytų, o pačių pilvai nosis siekia. Arba darbdavys: iš darbuotojo reikalauja to ir ano, bet sau daro nuolaidas.

Jei reikalaujantieji sugebėtų atidžiau pažvelgti į save, tai, pastebėję savo ydas, galėtų daug daugiau nuveikti.

Ydas galima gudriai paslėpti.

Taip, tačiau jos išlenda pačiu netinkamiausiu laiku, pačia nemaloniausia forma. Ir tada puolame kaltinti visus aplinkui: valdžią, žmoną, darbdavį. Galima, pavyzdžiui, valdžią apkaltinti, kad ji daro skubotus sprendimus. Tačiau klausimas, ar mes patys nedarome skubotų sprendimų, kai kuriems žmonėms yra net neįdomus.

Kodėl?

Kai vaikas auga, jo imlumas informacijai labai didelis. Skatinamas tėvų, jis mokosi, stengiasi būti geras. Vėliau įgyja bendravimo įgūdžių, suvokia socialinį statusą, pasirenka profesiją. Tačiau kai žmogus tampa suaugęs ir ima dirbti, ilgainiui jis susikuria sau patogią zoną ir nustoja reaguoti į aplinkos keliamus iššūkius. Jis nustoja domėtis savęs ir pasaulio pažinimu ir tik eksploatuoja savo sukauptą patirtį.

Jūs visada buvote toks gilus, mąstantis?

Mama mane sunkiai atpažįsta.

Gal turėjote gerą mokytoją?

Geriausi mokytojai yra konfliktinės situacijos.

Imkime, pavyzdžiui, tokią konfliktinę situaciją. Susipykus vyrui su žmona, neretai vienas iš sutuoktinių eina į kelionių agentūrą ir nuperka kelionę. Tai puiki priemonė normalizuoti santykius, tačiau dažnai lieka nepažinta konflikto priežastis, tad visa kam pasikartoti neužtveriamas kelias. Neįgiję įpročio spręsti problemas, pasukam ir skyrybų link. Kiekvienas , atsigręžęs atgal, gali pamatyti, ko išmoko, o kas liko kaip buvę.

Sunku nuolat save stebėti, įveikti save...

Žinoma, sunku, bet iš to mokomės - stebėdami savo santykį su reiškiniais, žmonėmis, situacijomis. Stebėdami, kada mums sukyla emocijos, apmąstydami, kodėl jos sukilo. Stengdamiesi jas valdyti. Dabar kalbėdamas prisiminiau dar vieną savo mokytoją - tai dvylikapirštės žaizda. Kai tik ima kilti emocijos, ji primena, kaip reikia reaguoti .

Sakoma, kad genijų tėvai, būdami labai nuolaidūs, leidžia vaikams klaidų ir išbandymu keliu patiems pažinti pasaulį.

Kaip ir dauguma tėvų, manieji buvo rūpestingi ir stengėsi kaip mokėjo. Tačiau, na, gal ne genijų, bet tikrų tikriausią talentą vaikystėje aš turėjau visai pašonėje. Mano kaimynė buvo būsimoji primadona Violeta Urmanavičiūtė - Urmana. Jos dėka aš išprašiau tėvų, kad man nupirktų pianiną. Ir tapau muziku.

Užaugote Marijampolėje. Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Esu tas asiliukas, kuris ieškojo laimės. Studijavau chorinį dirigavimą, dirbau chorvedžiu, teatre, radijuje, televizijoje, nutariau, kad man laikas keisti gyvenamąją vietą. Gavęs pasiūlymą dirbti muzikos prekių parduotuvėje, atvykau čia.

Ar muzikantui tai nebuvo, kaip čia pasakius, per žemos pareigos?

Na, muzikantas dirbti pardavėju gal ir negali. Gal pardavėju dirbti negali Linas arba Švirinas, tačiau tėvas - gali.

Kita vertus, muzikos instrumentų pardavėju niekas kitas dirbti ir negalėtų - tik muzikantas. O studija "Grock" atsirado natūraliai. Ateina į parduotuvę tėvas pirkti instrumento ir paprašo: "O galėtumei pamokyti mano vaiką?" Dabar studija yra tarsi muzikos mokykla. Vaikai čia ne tik groja būgnais, gitaromis, įrašinėja dainas, bet ir ugdo kūrybiškumą, mokosi suprasti, kad nesėkmė yra pažinimo, galimybių vartai.

Vaikų tėvai jus turbūt ant rankų nešioja?

Aš esu labai sunkus.

Propaguojate gyvą muzikavimą. Lavinate jaunimą. Organizuojate "Grock" koncertus ir festivalius. Ir teigiate, kad patirti muzikavimo džiaugsmą gali kiekvienas.

Taip. Manau, kad galimybe pasidžiaugti muzikavimu turi turėti kiekvienas: ir talentu apdovanotas, ir tas, kuris turi mažiau gabumų. Svarbu padaryti pažangą.

Įkūręs studiją, pajutote tą uch: pagaliau esu savo vietoje?

Tą uch patiriu daug kartų per dieną.

Kaip sekasi verslas?

Iki milijono dar toli. Vadinasi, nesu sėkmingas verslininkas.

Ar esate sėkmingas žmogus?

Taip, - šypsosi. - Stengiuosi atpažinti, kas yra kas, suvokti priežastis ir pasekmes. Šios galimybės leidžia tuo tikėti.