Tirpsta rusiškoji Klaipėda

2001 m. gyventojų surašymo duomenys, ko gero, taps paskutine tikslia informacija apie Lietuvos tautinę sudėtį. Klaipėda 2001-aisiais buvo antras pagal tautinės sudėties margumą miestas šalyje. Tuomet jame gyveno beveik 193 tūkst. žmonių: 71,3 proc. lietuvių, 21,3 proc. rusų, maždaug po 2 proc. ukrainiečių ir baltarusių ir kt.

Pasak Klaipėdos apskrities teritorinės statistikos valdybos Statistikos skyriaus vedėjos Alvydės Kiulkienės, informaciją apie savo piliečių tautybę renka ne visos šalys.

"Plačiajame pasaulyje į tai žiūrima kosmopolitiškai, kai kur klausimas apie tautybę laikomas diskriminaciniu. Europa yra senasis žemynas, čia įprasta rinkti duomenis apie tautybę, tad Europos statistai parengė rekomendacijas, kaip tai daryti", - sakė A. Kiulkienė.

Rekomendacijose pabrėžiama, jog "informacija apie tautybę turi būti visada paremta laisvais asmens pareiškimais apie save".

"Į klausimynus turi būti įtraukiamas atviras klausimas ir klausėjai turėtų susilaikyti nuo atsakymų siūlymo respondentams. Respondentai turi turėti galimybę laisvai nurodyti daugiau nei vieną tautinį ryšį arba etninių ryšių kombinaciją, jei pageidauja. Respondentams atsakant į klausimą dėl tautybės turi būti leista nurodyti "nėra" arba "nenurodoma". Šalys surašymo nurodymuose ir surašymo dokumentacijoje turėtų paaiškinti, kaip apibrėžiama mišrių porų vaikų tautybė", - rašoma 2006 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ir Europos Bendrijų statistikos tarnybos priimtame dokumente.

Vykdant šias rekomendacijas buvo parengtas ir bandomojo gyventojų bei būsto surašymo lapas. Bandomasis surašymas vyks šių metų kovo-balandžio mėnesiais Vilniaus mieste, rajone ir Trakų rajone. Klausimai apie tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų mokėjimą jame įvardinti kaip etnokultūriniai rodikliai, kuriuos respondentas gali laisvai traktuoti arba nenurodyti.

Dviguba tapatybė

Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkų grupė 2007-2009 metais vykdė projektą "Miestai ir kalbos", kurio tikslas buvo atrasti kalbų vartojimo ir tautinės tapatybės santykį didžiuosiuose šalies miestuose. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, jog didžiausia grėsmė prarasti savo tapatybę Lietuvoje kyla rusams.

Vilniaus universiteto mokslininkė Ala Lichačiova, atlikusi tyrimą "Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės?" nustatė, jog Lietuvoje gyvenantys rusai dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę. Jie teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur, mano, kad gerai moka lietuvių kalbą, ir nejaučia didelio diskomforto dėl galimo akcento. Jų gimtoji arba pagrindinė kalba - rusų. Rusų kultūra jiems yra artimesnė negu lietuvių. Vis dėlto jie nesijaučia tipiniais rusais ir konstruoja lokalinį etninį identitetą.

A. Lichačiova savo tyrimo išvadose pastebi, jog nemažai rusų ir rusakalbių linksta prie europietiškos arba pasaulinės (32-33 proc. apklaustųjų) tapatybės.

Su rusais kalba lietuviškai

"Vakarų ekspreso" kalbinta 27-erių klaipėdietė save vadina Lietuvos ruse. Ji gimė rusų šeimoje, baigė rusišką mokyklą, tačiau universitete studijavo jau lietuvių kalba.

"Man pasisekė, nes vyresnėse klasėse lietuvių kalbos pradėjo mokyti labai gera ir reikli mokytoja. Jos dėka lietuvių kalbą išmokau taip gerai, kad laikydama valstybinį lietuvių kalbos egzaminą surinkau 100 balų. Deja, studijuoti lietuvių filologiją, baigusi rusų mokyklą, dėl skirtingų mokymo programų galimybės neturėjau", - pasakojo pokalbininkė.

Dabar rusų kalba ji kalba tik su šeimos nariais. Darbe, viešajame gyvenime ji vartoja lietuvių kalbą, dažnai net su kitais rusų tautybės draugais. Be jokio akcento lietuviškai kalbanti rusė prisipažįsta, jog laisvai rašo lietuvių kalba, tačiau nemoka spausdinti rusiškai, ir pastebėjo, jog socialiniuose tinklalapiuose rusai tarpusavyje bendrauja lietuviškai.

Mergina prisipažįsta, jog gyvenimo partnerį geriau rinktųsi lietuvį, tačiau paklausta, kokiai tautybei priskirtų savo vaikus, suabejoja.

"Nežinau, dėl to nesu apsisprendusi, bet žinau, kad savo vaikus leisčiau į lietuvišką darželį ir mokyklą. Man atrodo, kad jie turėtų daugiau galimybių saviraiškai", - svarstė pokalbininkė.

Mažėja ir lietuvių

Uostamiesčio lopšelių-darželių auklėtojos pastebi, jog pastaruoju metu vis dažniau rusai tėvai savo vaikus atveda į lietuviškus lopšelius-darželius, kad juose mažyliai išmoktų lietuviškai. Sparčiai mažėja moksleivių ir uostamiesčio rusiškose mokyklose. Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, šis procesas nėra susijęs su rusų nutautėjimu.

"Tokia pati situacija ir lietuviškose mokyklose. Klaipėdoje kiekvienais metais moksleivių skaičius sumažėja maždaug tūkstančiu. Tai lemia demografinė situacija", - įsitikinusi L. Prižgintienė.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia aštuonios rusiškos mokyklos, dvi mišrios lietuvių-rusų mokyklos ir 4 rusiški bei šeši mišrūs lopšeliai-darželiai. Rusų kalba mokyklose mokosi 3 569 mokiniai, darželiuose - 447 vaikai.

Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos direktorė Irina Narkevičienė mano, jog vaikams vis dėlto geriau mokytis gimtąja kalba, juolab kad ir rusiškose mokyklose dabar moksleiviai puikiai išmoksta lietuvių kalbos.

"Dabar mūsų mokykla yra pagrindinė, bet prieš keletą metų, kai dar suteikdavome vidurinį išsilavinimą, abiturientai vienodai gerai įstodavo tiek į Lietuvos, tiek į užsienio, tiek į Rusijos aukštąsias mokyklas. Dabar dėl ekonominių priežasčių dauguma rusiškų mokyklų abiturientų renkasi užsienio universitetus, nes studijos juose pigiau kainuoja ir studentams sudaromos sąlygos dirbti. Lietuvoje, Rusijoje to nėra", - aiškino I. Narkevičienė.

Pati M. Gorkio mokyklos direktorė gyvena mišrioje santuokoje su vyru lietuviu, tad visi šeimos nariai kalba tiek lietuviškai, tiek rusiškai.

"Mano dukra baigė rusišką mokyklą, Klaipėdos universitete studijavo lietuviškai, o dabar kalba angliškai, nes gyvena užsienyje. Man atrodo, kad kuo daugiau kalbų žmogus moka - tuo daugiau galimybių gyvenime turi. Su tautine tapatybe tai nesusiję dalykai", - puikia lietuvių kalba svarstė I. Narkevičienė.

Savo nacionalinio identiteto išsaugojimu besirūpinantys rusai Klaipėdoje buriasi į visuomenines organizacijas, kurios rengia įvarius renginius, festivalius, konkursus, vykdo šviečiamąją veiklą ir socialinius projektus.

Šiuo metu mieste veikia Klaipėdos rusų bendrija "Lada", rusų kultūros draugija "Otečestvo" ir slavų kultūros centras "Razdolje". Prie šių organizacijų šliejasi ir rusų folklorą puoselėjantys kolektyvai.

Tipiniai Klaipėdos rusų portretai

55 metų vyras, kalba rusų ir lietuvių kalbomis. Save vadina grynu rusu. Lietuvoje gyvena 26 metus. Turi Rusijos pilietybę. Žmona - vietinė baltarusė. Namų kalba - rusų. Vaikai baigė rusų mokyklas, anūkai lanko rusų mokyklą. Vaikai laisvai kalba lietuviškai, kas, jo manymu, Lietuvoje yra labai svarbu. Tautybės skirtumai, jo nuomone, neturi būti svarbūs, jeigu žmonės gyvena vienoje šalyje.

45 metų moteris, kalba rusų ir lietuvių kalbomis. Save vadina ruse todėl, kad tėvai rusai. Tiksliau vadintų save Lietuvos ruse arba ruse iš Lietuvos. Gimė Vilniuje ir tėvyne laiko Lietuvą. Baigė rusų mokyklą. Vyras lietuvis, vaikai vadina save lietuviais. Namų kalba - lietuvių. Jai visiškai nesvarbi tautybė, bet svarbu kalbėti tos šalies, kurioje gyvena, kalba. Jeigu tenka vertinti save kaip tam tikros tautos dalį, tai ji identifikuojasi su rusų tauta ir rusų kultūra.

Alos LICHAČIOVOS, Vilniaus universiteto mokslininkės, tyrimas "Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės?"