„Niekuomet Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar“

Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12-ą metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus/Kaliningrado ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra trečioji ir paskutinė, triptichą užbaigianti dalis. Visas tris knygas A. Juozaitis įvardina kaip savo dovaną Lietuvai, kuri vis dar per mažai pažįsta savo pajūrio šaknis.

Šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas (1923 ir 1945 metais atitekęs), Klaipėdos miestas vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto sulietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip milžiniškos, epochinės reikšmės įvykis. Niekuomet – per visą beveik 800 metų istoriją – Mėmelis/Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar.

Savita literatūrine maniera A. Juozaitis kuria Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas.

„Klaipėdą jau 2006 metais buvau nusimatęs kaip savo paskutinį uostą. Dar dirbdamas Karaliaučiuje įsigijau čia butą (istoriniame name – Herkaus Manto 1, kuriame iki Antrojo karo buvo įsikūrusi įtakingiausio krašto laikraščio Memeler Damfboot redakcija). Ir net po tarnystės Karaliaučiuje, vykdamas į Rygą, Klaipėdos buto neatsisakiau. Nebeįsivaizdavau gyvenimo Vilniuje. Ir dabar neįsivaizduoju. Žinojau, kad Lietuvoje galėsiu gyventi tik Klaipėdoje. Ir taškas“, – teigia rašytojas A. Juozaitis.

Pasak autoriaus, šiuo metu teisingiausia Klaipėdos regioną vaidinti ne „Mažąja Lietuva“, bet „Klaipėdos kraštu“, tačiau bėgant metams šis miestas turėjo ne vieną pavadinimą ar statusą.

„Karališkas miestas – tai ne pasakų ar mitų miestas. Tai realios, tikros karalių valdžios miestas. Ką besakysi, 1807 metais Berlynas buvo persikėlęs į Mėmėlį. Čia karaliaus Frydricho Vilhelmo III pasirašytas istorinis baudžiavos panaikinimo ediktas. Aktas, skirtas visai milžiniškai Prūsijai-Vokietijai. Tai juk svarbiausias, modernius laikus atveriantis įstatymas. Po tekstu parašas – Memel“,– sako A. Juozaitis.

Paklaustas, kokiam skaitytojui skirta paskutinė jo tripticho knyga, rašytojas palygina jį su knygos pavadinimu. „Matyt, laikas prisiminti pavadinimo ypatingą sandą – „Mėmelio paslaptis“. Taigi, ir ši knyga skirta paslaptingam skaitytojui. Jis ir man pačiam – paslaptis“, – apibendrina A. Juozaitis.