Klaipėda po 100 metų

Andromeda (35 m.)

Klaipėda taps panaši į spalvotą pasaką su judriomis krantinėmis burlaiviais mariose ... su spalvotais fontanais.

Per 100 metų ties Melnrage jau bus supilta sala, kurioje koncentruosis pagrindiniai uosto krovos darbai. O mieste esančią uosto teritoriją palaipsniui užims gyvenamieji kvartalai...

Miestas nesusijungs nei su Palanga, nei su Gargždais. Į rytus jis išsiplės iki Šilutės-Liepojos plento. O į šiaurę - iki Kalotės. Toliau jo plėtrą stabdys Pajūrio regioninis parkas...

Atgims pramoginė laivyba Vilhemo kanalu, kuris su mariomis bus sujungtas kanalu ties Kairių poligonu. Šiauriau tikriausiai bus tiltas per marias į Kuršių neriją.

Būsime atstatę Memelio pilį! O ji patrauks kruizinių laivų turistų dėmesį...

Arvydas, keltininkas (40 m.)

Manau, kad ir labai tobuli žmonės pasiliks tokį paprastą malonumą, kaip pasiplaukiojimas laivais.

Audronė Žigaitytė (51 m.)

Pasiutusiai myliu Klaipėdą. Na kaip gi jos nemylėti – kai čia viskas šalia: ir jūros romantika, ir unikalioji Neringos gamta Smiltynėje, ir jūrinio verslo galybė. Vokiškuoju pragmatizmu alsuojanti senamiesčio dvasia taip pat virpina atmintį – kiek asmenų ir asmenybių čia dirbo, puoselėjo miesto dvasią.

Jeigu kur atostogauti – tai tik Klaipėdoje: rytais – jūros ir saulės vonios, vakarais – renginių gausybė: galima atsigauti po intensyvių metų darbymečio, užpildant visas emocinių patirčių spragas.

Vien Klaipėdos operos repertuaras ko vertas! Jau šimtmetį skaičiuojantis „Muzikinis pajūris“ – rimčiausias festivalis visoje Lietuvoje. Puiki jaunatviška trupė vasaros sezonui kasmet paruošia unikalių pastatymų, kuriuos gali lyginti su viskuo, kas geriausia pasaulyje. Iš visų Baltijos kraštų nuo Stokholmo ir Oslo iki Varšuvos ir Rygos operos teatrų vasaros sostine pasirinko Klaipėdą. Puikios akustikos mūsų teatre svajoja dainuoti visos pasaulio žvaigždės, o jų klausytis, poilsiaujant prie jūros, veržiasi melomanai iš visų kontinentų. Nenusileidžia ir lietuvaičiai – sugrįžta vasarai į Klaipėdą iš visų pasaulio pašalių, kur dirba žiemą. Visų atvykėlių paslaugoms prašmatnių ir kuklesnių viešbučių tinklas, gausybė restoranų ir kitokių ne vien dvasios pasotinimui būtinų įstaigų. Ilgus metus laisvu stiliumi alsavęs miestas šiandien išaugo į pasaulinį kūrybinių industrijų centrą.

Kazimieras Budrys (72 m.)

Klaipėdoje viskas bus gerai. Žmonės vis dar žais krepšinį, jau bus išaugusi patriotų karta, niekas neišvažiuos už Atlanto.

Miestas bus labai gražus, nors jis man visada buvo gražus.

Danguolė, gydytoja ( 55 m.)

Medicina po 100 metų bus tokio aukšto lygio, kad operacijos bus atliekamos visai, be pjūvio, vėžys bus išgydomas. Tačiau bus atsiradę tokių naujų sunkių ligų kaip AIDS, nes mikroorganizmai bus mutavę, atsparūs antibiotikams. Todėl medikai vis dar bus reikalingi. Medicinoje vyraus nanotechnologijos, lazeriai. Organų donorystė nebus tokia aktuali, nes bus galima išauginti organus iš kamieninių ląstelių.

Klaipėdoje važinėsim ne antžeminiu, o oro transportu. Jūra dėl klimato šiltėjimo, kylančio vandens privers mus pasitraukti. Vakarinė dalis prie marių bus apsemta. Teks pasitraukti į šalies gilumą. Gyvensim prie Raseinių ar Rietavo.

Edmundas (54 m.)

Po 100 metų Klaipėdoje gyvens apie 300 000 gyventojų. Miestas bus labai išsiplėtęs į rytus. Klaipėda ir Palanga nesusijungs, bet prie kelio Klaipėda - Palanga iki pat kurorto bus pastatyti pastatai.

Į Neringą bus pastatytas tiltas. Visos šiuo metu Klaipėdos centre įsikūrusios uosto įmonės išsikels ir užleis vietą klaipėdiečių poilsiui. Arba Klaipėdoje, arba kažkur prie Būtingės bus pastatytas giliavandenis uostas.

Baltijos jūroje bus supiltos dirbtinės salos.

Tradiciniai automobiliai su vidaus degimo varikliu išnyks, o mieste važinės tik ekologiški ir begarsiai modernūs tramvajai ar traukinukai. Dviračiai išliks kaip svarbi susisiekimo priemonė.

Eligijus Masiulis (34 m.)

Tikiu, kad po 100 metų Klaipėda bus pats laisviausias Lietuvos ir Baltijos regiono miestas, kur žmonės gyvens pasiturinčiai. Klaipėda bus susijungusi su Šilute, Palanga, Kretinga, - tai bus megapolis. Uostamiesčio širdyje stovės graži pilis su dideliais bokštais, senamiestis – išsaugotas ateities kartoms. Žmonės po 100 metų gyvens ilgiau, bus išrasta daugybė mokslinių, techninių išradimų. Uostas bus labai išsiplėtęs ir didžiausias Baltijos rytinėje pakrantėje. Turėsime stiprias krepšinio ir futbolo komandas, kurios dalyvaus tarptautiniuose prestižiniuose turnyruose.

Giedrė (27 m.)

Vizija: po 100 metų Klaipėda bus panaši į dabartinę Olandiją.

Gyvensime žemiau jūros lygio, todėl kas antras klaipėdietis dirbs prie pylimų, kad neužlietų miesto. Ir, matyt, teks ištisus metus auginti tulpes - žiemos juk nebus.

Martynas (25 m.)

Aš tai manau, kad po šimto metų Klaipėda bus susijungusi su Palanga ir mieste jau kursuos tramvajus. Melnragėje sėkmingai veiks giliavandenis uostas su suskystintų dujų terminalu, aprūpinančiu visą Lietuvą dujomis. Smiltynėje nuo 2020 m. sėkmingai veiks delfinų terapijos centras. Dauguma miestiečių kaip ir visoje Vakarų Europoje ir Šiaures Amerikoje važinės su elektromobiliais, kuriuos galės pasikrauti tiesiog iš elektros rozetės. Beje, nemažai elektros Vakarų Lietuvai tieks Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros zonoje pastatyti šimtai vėjo jėgainių.

Grigorijus (46 m.)

Po 100 metų Klaipėdoje gyvens 1 milijonas gyventojų. Mieste vyraus požeminis ir oro transportas. Mieste pastatai bus aukšti, o dalis butų bus įrengta po žeme.

Poilsio vietų prie jūros nebeliks, tik stambios uosto ir pramonės

įmonės. Klaipėda prasidės ties Palanga, o baigsis ties |Priekule. Iki to laiko Klaipėdoje bus pastatyta Atominė elektrinė.

Žmonių dvasingumas bus žemesnio lygio, vyraus piniginiai santykiai. Svarbią reikšmę užims religijos.

Tradicinės žiemos nebeliks. Žmonės gyvens atskirai nepriklausomai.

Poilsis. Bus madingos kelionės į kitas planetas. Neliks neišgydomų ligų. Žmogaus sveikatos reguliavimui bus pajungta aplinkos energija.

Rima (45 m.)

Rūbai bus praktiški, iš kurių matysis intelektas, bet ne piniginės storis. Taip pat tai bus termorūbai. Individualaus transporto nebebus.

Visas pajūris bus privatizuotas ir neprieinamas paprastam žmogui. juo naudosis tik turtingieji.

Į Smiltynę įvažiavimas bus ribotas, ir tik su abonementais.

Olga (39 m.)

Klaipėda taps Venecija su kanalais su vandens tramvajais, kurie kursuos į Smiltynę. Valdžia bus matriarchatas.

Kristina (26 m.)

Prie Baltijos jūros stovės turtingų žmonių vilos. Šeimos nebeliks, liks tik draugai ir darbas. Uostamiestyje bus iškastas metro.

Žibutė (56 m.)

Kiekvienas klaipėdietis turės individualų skraidymo aparatą. Visus darbus atlikinės robotai. Į Smiltynę bus iškastas tunelis.

Rimantas Taraškevičius (Klaipėdos meras)

2108 metais Klaipėda bus Lietuvos sostinė prie jūros. Svarbiausias ir klestintis apie 250 000 gyventojų turintis uostamiestis. Apskritys bus išnykusios ir Klaipėdoje veiks tikroji savivalda.

Mieste veiks daug modernių teatrų, 15 000 žiūrovų talpinantis dengtas stadionas.

Greitojo tramvajaus linija sujungs Šventąją, Palangą, Kretingą, Klaipėdą. Gargždus, Priekulę, Šilutę.

Į Smiltynę bus nutiestas tiltas. Uosto įmonės užleis savo dabartines teritorijas klaipėdiečių poreikiams.

Ir po 100 metų Klaipėdą garsins Jūros šventė ir Džiazo festivalis.

Gediminas (34 m.)

Klaipėda su apylinkėmis atgaus autonomines teises, gyvuos parlamentinės respublikos principu, bus renkamas miesto Seimas, kuris posėdžiaus atstatytoje pilyje.

Pagrindinis pragyvenimo šaltinis - iš turizmo ir uosto, kuris konkuruos su Lietuvai priklausančiu Šventosios uostu.

Klaipėdos uostas veiks tik pietinėje miesto dalyje, šiaurinė ir centrinė bus atiduota gyvenamiesiems ir rekreaciniams poreikiams.

Iš rytų pusės bus supiltas didelis kalnagūbris, skiriantis Klaipėdą nuo Lietuvos, taigi pats miestas atsiras tarp jūros ir kalno. Ant jo bus statomi gyvenamieji pastatai, viešbučiai, jis bus pritaikytas slidinėjimui.

Bus įrengti dengti šildomi paplūdimiai, tad vienu metu bus galima ir slidinėti, ir gulėti prie jūros.

Gražina (62 m.)

Šiandieniniai Klaipėdos tiltai bus savaime sugriuvę ar nugriauti. Jų tiesiog nebereikės, nes nei pėsti, nei važiuoti miestelėnai gatvėse nepasirodys. Jie skraidys lengvų konstrukcijų aparatais .

Niekas nebeis á paplūdimius ir nebepasiges jūros. Nes po šimto metų ji bus užteršta tiek, kad maudytis joje - tiesiog mirtis. Danė bus užakusi.

Tad skraidantys su aparatėliais žmonės dėvės respiratorius.

Gyvenamoji vieta bus ir darbo vieta, į kurią tais pačiais kompiuteriais užsisakys visko, ko reikia egzistencijai.

Klaipėdos gatvėmis bejudės tik robotai, kurie pagal žmonių komandas atliks tam tikrus darbus,

Kinų, teatrų, bibliotekų nebus. Nes daugelis bijotų juose lankytis, vengdami užsikrėsti kokias nors virusais.

Laidotuvių ceremonijų nebebus, nes jau bus išrasti vaistai gyventi amžinai.

Klaipėdos žmonėms sukti galvų dėl aprangos madų nebereikės, nes, atšilus klimatui šioje platumoje iki tropinių karščių, pakaks ir raiščių savo „belytybei“ paslėpti. Beje, gyvenimui nuolat „automatėjant“, išnyks žmonių emocijos. Nei kas beverks, nei kas besijuoks.

Beje, Klaipėda nebebus uostamiestis. Nes jau bus išrasti visai kiti krovinių gabenimo būdai. Klaipėdiečiai nebesiverš pamatyti kitų kraštų, nes jų oazių ir dykumų galės užsisakyti internetu.

Ir tai plastmasiniu pavidalu bus pristatoma į bet kurią pageidaujamą vietą. Pinigai bus nunykę, nes už visas paslaugas bus atsiskaitoma virtualiais vienetais, kuriais bus atsilyginama už virtualų darbą.

Gintaras (48 m.)

Po 100 metų Klaipėda bus labai žalias, ir švarus miestas. Mieste nebus jokio transporto. Klaipėdiečiai gatvėmis skubės judančiais šaligatviais arba triukšmo nekeliančiais elektriniais keturračiais.

Karolis Šaltėnas, "Ąžuolyno" gimnazijos mokinys

Anksčiausiai bus nugriauti tarybiniai daugiaaukščiai, nes kito pasirinkimo nebebus, jie tiesiog pasens ir ims griūti. Vietoj jų bus statomi nauji, aukštesni, moderniški gyvenamieji namai, bus gausybė naujų rajonų. Gandrališkių Pilsotas po šimto metų bus nebe aukščiausias Klaipėdos pastatas, o toks kuris nelabai išsiskirs iš kitų, bet jis bus ypatingas ir saugomas kaip pirmasis uostamiesčio virš šimto metrų iškilęs dangoraižis.

Miestas vis plėsis ir plėsis, pamažu "prarydamas" priemiesčius ir prisijungdamas juos. Prie Klaipėdos bus prijungta Kretinga, Šilutė, Dituva, Kretingalė, Senoji ir Naujoji Karklė bei Kalotė, Giruliai, Melnragė, Gargždai. Kadangi prieš Klaipėdai prisijungiant šiuos miestelius bus nuteisti tramvajaus bėgiai, visas miestas bus išraižytas jais. Kadangi Klaipėda bus tankiai užstatoma, o žmonių bus apie 1mln (populiaciją labai padidins imigracija) 2098 metais miesto valdžia galvos apie planus Klaipėdoje diegti metro. Uostamiestis bus antras pagal dydį ir gyventojų skaičių miestas Lietuvoje, aplenks Kauną, kurio populiacija vis mažės, daugės negyvenamų, vaiduokliškų rajonų. Klaipėda turės galimybę tapti Lietuvos sostine, tačiau dėl neaiškių priežasčių ai neįvyks.

Klaipėdoje klestės imigracija. Daug žmonių iš vidurio ir vakarų Europos keliaus į Rytų Europą ( kuri jau bus patraukli visų europiečių, ir ne tik akiai) , kurios vienas iš centrų bus Klaipėdos miestas. Apie 2039 metus Baltijos jūroje sprogs po II Pasaulinio Karo nuskendę sprogmenys ir baisiausiai užterš Kuršių Nerijos krantus, tačiau visiems Lietuvos žmonėms taps gaila šio nuostabaus gamtos kampelio ir lietuviai, su kaimyninių latvių pagalba per dešimtmetį sutvarkys Kuršių Neriją, ir padarys ją dar gražesnę nei ji buvo iki katastrofos.

Baltijos Jūra nemažai nuseks, todėl Klaipėda turės nuostabiai didelį, platų, gražų paplūdimį. Jau 2018 metais Lietuva, Klaipėdos iniciatyva pradės derybas su Rusija dėl Kuršių Nerijos Lagunos nusipirkimo. ir galiausiai po dvidešimt metų derybų rusai parduos tą likusią Kuršių Nerijos dalį (dideliam neringiškių džiaugsmui). Klaipėdoje bus pastatyta gausybė naujų teatrų, kino teatrų, muzikinių salių, sporto arenų. 2101 metais bus griaunama Klaipėdos Universalioji Arena kuri bus pastatyta ( kaip žada gerbiamasis R.Taraškevičius ) 2010 metais. Ši arena bus tokia apgriuvusi, kaip dabar Futbolo mokykla. Į ją niekas nebevaikščios, nes Klaipėdos pakraštyje (kur dabar baigiasi Gargždai) 2056 bus pastatyta 100000 žmonių talpinanti universalioji arena.

Klaipėdos krepšinio klubas "Neptūnas" 2009 metais bankrutuos, bet 2011 jį atkūrus, klubas 4 kartus iš eilės taps LKL čempionu, vėliau niekada nebenusileis žemiau 3 vietos, o 2020 pateks ir į Eurolygą. "Atlanto" toks geras likimas nelauks, bet jis patenkinamai žais UEFA lygoje.

Klaipėdos dienraštis "Vakarų Ekspresas" po šimto metų bus toks laikraštis kaip dabar Londono "Times". Klaipėdoje žmonės gyvens laimingi, daug uždirbdami. Klaipėdos Jūros Šventė taps viena iš populiariausiųjų švenčių Europoje. Europiada uostamiestyje vyks bent 15 kartų iki 2109. Taip pat per šimtą metų Klaipėda 3 kartus taps Europos kultūros sostinę, o 2052, kai uostamiestis švęs 800 metų jubiliejų taps ir Pasaulio kultūros sostine. Aplinkui Klaipėdą bus sodinami medžiai, miškai augs visur aplinkui miestą. Taip bus kompensuota žala iškirtus miškus prie Melnragės, Girulių. Vietoj šių miškų žmonės statysis nuosavus namus, ir šioje zonoje net po 100 metų nebus dangoraižių.

Klaipėdos pilis bus atstatyta ir taps labai mėgiama turistų iš įvairiausių pasaulio šalių :)

Taigi tai viskas. Išreiškiau visas savo mintis kiek tik turėjau :)

Anna Č.

Klaipėda yra nepaprastas miestas, užburiantis savo grožiu ir nepaliekantis abejingų. Kaipėdos ateitį matau iškilią. Šis miestas nepraras savo natūralaus grožio, bet ir nestovės vietoj. Senovinio stiliaus pastatai kils aukštai ir populiarins miestą kaip nepaprasto grožio mažos šalies uostamiestį. Čia atplauks turistai pasigrožėti šaltos Baltijos jūros purslais ir nenusileidžiančiais tropikams saulėlydžiais. Lietuviai pradės vertinti Klaipėdą kaip šalies vertybę ir neleis jai subliūkšti. Šis miestas gyvuos ne tik senelių prisiminimuose, bet tikrovėje dar ilgai, ir niekas negalės pažeminti tos didybės.

Irena P.

Ateitis priklauso tik nuo mūsų!!! Gatvėse matysime ne vien lietuvių, atvyks gyventi, dirbti ir kurti šeimas iš skirtingu šalių - Kinijos, Japonijos, Turkijos, Rumunijos, Amerikos ir kt. Vieni žmonės bus susiskaldę, kaip dabar, į grupuotes, kurios nemėgs kitokios išvaizdos žmonių, o mes, kurie išliksim,  būsim tokie pat, tik dar stipresni, nes kursime šeimas gražiame Klaipėdos mieste.

Laivyba turėtų plėstis, didės jachtų klubas, kuris puoš jūrą savo burėmis, spalvomis.

Mieste pastatai išliks seni, tačiau ir toliau vystysis statybos, išauš nauja epocha, kurioje vyraus šiuolaikiniai pastatai, ant jų stogų bus sodinami medžiai, nes gatvėse jų nepakaks, o mes vis tiek norėsime natūralumo. Ieškosime daugiau kompromisų su gyventojais, kad tik galėtume pagražinti miestą naujovėmis, spalvomis. Vietoje "žiedų" keliuose pagaliau bus pastatyti viadukai, kad gyventojai mažiau laiko užtruktų kelyje. Klaipėdos "gaudyklė" įgis naują pavidalą, kad gyventojai nebijotų praeiti, o mašinos nebematuotų savo šuolių galimybių.

Po 100 metų Klaipėdoje mes dar neskraidysime su mašinomis, tačiau Klaipėda plėsis, apims šalia įsikūrusias gyvenvietes. Atsiras įmonių, kurios sugalvos nutiesti tiltą iki Smiltynės, kad nebereikėtų persikeldinėti. Tačiau 100 metų bus per mažai tai įvykdyti.

Silva Rimkutė (30 metų)

... man tuomet jau bus daug metų..., nors ne - manęs jau nebebus čia, tik iš aukštai matysiu vaizdą tokį (aš taip norėčiau matyti):

Kadangi žmonės atsigręš į tikrąsias vertybes, tai atras ir žmogiškumą, ir gamtos prieglobsčio prasmę. Susiburs į bendruomenes, kuriose vieni kitus pažinos, pamils, bičiuliausis. Krūvom eis atkurti parkų, dailinti vertingų, dar išsilaikiusiųjų namų ir jų puošybos elementų... Nugremš tą juodą asfaltą, po kuriuo guli nugludintų akmenų grindiniai ir laukia savo prasmingos tarnystės... Būreliai draugų šnekučiuosis prie išvalytų ir lelijom apželdintų tvenkinių. Kaimynai važiuos tandemu į darbus... Ir niekas nekeiksnos valdžios, nes tvarkysis Klaipėdoje žmonių suburtos komunos.

Gatvės bus apšviestos dailias žibintais, kurie tvieks į begalę Klaipėdos mažosios architektūros stebuklėlių, kurie jau dabar gaivina mano gimtąjį miestą...

Todėl visas pasaulis žinos, kad šis miestas yra Lietuvoje.

Emilija (62 m.)

Nors aš pati ir negyvenu Klaipėdoje,bet dažnai aplankau ją, nes čia gyvena mano vaikai ir anūkai.Vos įvažiavusi į miestą, jaučiu oro pasikeitimą - kaip dieną nuo nakties.

Kokia bus Klaipėda po 100 m.? Nesunku įsivaizduoti, kas laukia KLAIPĖDOS, esant tokiam gamtos teršimui. Paskaičiuokime - kiek per dieną gatvėmis pravažiuoja automobilių, kiek išmeta "MIRTINŲ DUJŲ", degindami benziną, dyzeliną, o dar kiek didžiulių kaminų, pro kuriuos dieną naktį kamuoliais virsta juodi (MIRTINI) dūmai.

Visa tai nuodiją gamtą, šildo orą, todėl tirpsta ledynai. Mano nuomone, po 100 m. KLAIPĖDOS nebebus, nes ją apsems BALTIJOS jūra. Išliks tik kaip pasaka, kurioje rašoma apie paskendusius Gintaro rūmus.Taip bus rašoma ir apie KLAIPĖDĄ po 100m., kad prieš tiek ir tiek metų prie Baltijos jūros buvo gražus KLAIPĖDOS miestas - su smėlėtais paplūdimiais, didžiuliu laivynu, uostu, kurį apsėmė Baltijos jūros vanduo, išsiliejęs ant krantų dėl ištirpusių ledynų.

Taigi po 100 m. liks tik legenda apie buvusią KLAIPĖDĄ.

Laura S.

Nors ir nesu "grynakraujė" klaipėdietė, bet neatsispyriau neparašiusi savo iliuzijų ir galbūt norų, kaip galėtų būti šis miestas gražinamas, tvarkomas, puošiamas ir su meile prižiūrimas.

Į šį širdžiai mielą miestą atvažiuoju gana dažnai (neapleidžiu jo). Įvažiavus į jį aišku pirmiausia krenta į akis jo didingi pastatai, nauji daugiabučiai, kotedžai, namai ir tas, kas žmonių pastatyta materialiai. Bet kas bus po šimto metų, kaip ji tada beatrodys, niekas negali pasakyti... Žinoma, būtų smagu jei ji būtų dar puošnesnė, gražesnė ir visada priimtų žmones taip pat su meile, kaip ir dabar.

Kadangi tai laivų miestas, manau turėtų būti labiau akcentuojami laivai, uostas, jūra. Gal po šimto metų tai ir bus padaryta... Tarkime, daugiabučiai namai bus su laivų kompozicijomis, imitacijomis, nuosavų namų kiemai irgi bus su tokiomis gėlių imitacijomis. Galbūt bus kavinės, restoranai, barai, moteliai, kokios nors įstaigos, gal netgi vaikų mokymo įstaigos laivuose - nebūtinai plaukiojančiuose, bet galbūt tik plūduriuojančiuose prieplaukose. Manau, vaikams būtų žymiai maloniau ir smagiau mokytis (ir nebėgtų iš pamokų, tiksliau - to negalėtų padaryti laive) ir žmonėm maloniau dirbti. Manau, kad Klaipėdos žmonės kvėpuoja gana sveiku oru (jei nebūtų automobilių, tai jis būtų dar švaresnis ir sveikesnis), o jei po šimto metų būtų automobiliai, kurie neišskirtų tokių kenksmingų dujų, tai manau šis miestas būtų "pasakiškas".

Na čia išsakiau savo norus, kokį šį miestą iš tikro norėčiau matyti. Tai turbūt neįmanoma, bet kas žino, kas bus po šimto metų…

Andrejus, 34 m.

Klaipėda per artimiausius 100 metų gali suvaidinti svarbią strateginę reikšmę ekonominiame ir net politiniame gyvenime.

Pirmiausia iš miesto bandys sukurti laisvą ekonominę zoną: tuo susidomės kaimyninės šalys, o ypač Rusija ir Vokietija. Pastaroji pasistengs prisiminti apie tai, kad Klaipėdos kraštas jai kažkada priklausė ir pasistengs smarkiai kredituoti miesto ekonomiką. Bus atidaromi vokiški koncernai, įmonės, galima bus pamatyti ir pastatus, suręstus pagal vokiečių architektų projektus.

Klaipėdoje gyvens nemažai vokiečių verslininkų. Susidomės mūsų miestu ir kaimyninis Kaliningradas, kurio ekonomika bus audringai išvystyta, ir mažoje Kaliningrado srityje vietos nebeužteks.

Visa tai gali lemti tai, kad Klaipėdoje be lietuvių, jeigu ne oficialiomis, tai bent plačiai vartojamomis kalbomis taps rusų ir vokiečių. Tai gali atsispindėti ir miesto išvaizdoje: gali pasirodyti paminklai Simonui Dachui, Tomui Manui.

Miesto visuomenė pasistengs įamžinti ir Ievos Simonaitytės atminimą: įmanoma, kad bus atidarytas memorialinis kompleksas ant Simonaitytės gatvės kalvos su jos literatūrinių personažų skulptūromis. Senamiesčio rajone atsiras pora ikikarinių tramvajų, nors pačių tramvajų judėjimas vargu ar bus atnaujintas.