Dešimčių tūkstančių gerų žmonių fiesta

Šiandien Klaipėdos pilies džiazo festivalis - tai ne tik unikalia džiazo dvasia persmelkta uostamiesčio fiesta, kasmet į Klaipėdą sukviečianti garsiausias pasaulio džiazo ir "world" muzikos žvaigždes bei tūkstančius žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio, bet ir vienas labiausiai uostamiesčio paslaugų ir apgyvendinimo verslo sektoriaus laukiamų vasaros pradžios renginių.

Pirmasis Klaipėdos pilies džiazo festivalis surengtas beveik prieš ketvirtį amžiaus. Kaip per tuos metus jis pasikeitė?

Pirmojo, prieš dvidešimt ketverius metus, nedideliame "Bohemos" (Klaipėdos dailės parodų rūmų) kiemelyje surengto festivalio realiai tebūta tik vienos dienos renginio, trumpam į Klaipėdą sukvietusio regiono ir šalies diksilendus bei džiazo muzikantus.

Šiandien tai - didžiulis tarptautinis festivalis, išskirtinis ir ryškus Klaipėdos kultūrinis reiškinys, garsinantis miesto vardą visoje Lietuvoje ir už jos ribų, sujungiantis bei įtraukiantis ne tik muziką, bet ir kitoms meno šakoms atstovaujančius Lietuvos ir užsienio kūrėjus. Kartu tai ir vienintelis džiazo festivalis Vakarų Lietuvoje, kasmet sulaukiantis daugiau nei 30 tūkstančių žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio.

Išties, nueitas ilgas, sudėtingas ir prasmingas kelias bei šiandien festivalis gali didžiuotis suburtu didžiuliu bendraminčių, savanorių, rėmėjų, ištikimų žiūrovų - gerą muziką ir Klaipėdą mylinčių gerų žmonių - būriu, būtent ir kūrusiu bei auginusiu festivalį visus tuos dvidešimt ketverius metus.

KOMANDA. Šiandien Klaipėdos pilies džiazo festivalis gali didžiuotis suburtu didžiuliu bendraminčių, savanorių, rėmėjų, ištikimų žiūrovų - gerą muziką ir Klaipėdą mylinčių gerų žmonių - būriu, būtent ir kūrusiu bei auginusiu festivalį visus tuos dvidešimt ketverius metus. Oleg KUCHORENKO nuotr.

Pagrindine festivalio ašimi išliko pirmąjį birželio savaitgalį vienoje iš miesto viešųjų erdvių, pastaraisiais metais Kruiziniame laivų terminale, rengiami pagrindiniai, atviri ir nemokami koncertai, kuriuose pasirodo tiek garsiausios pasaulio džiazo ir "world" muzikos žvaigždės, tiek ir jaunieji vietos talentai, dažnai kuriems festivalio scena tampa svarbiu tramplinu tolesnei sėkmingai atlikėjo ar muzikanto karjerai.

Kartu šiandien festivalis tai ir daugybė įvairių kitų renginių ar projektų - seminarų, parodų, meistriškumo pamokų, akcijų ir specialiai Klaipėdai sukurtų unikalių meninių produktų. Verta pažymėti, kad festivalio kūrybinė komanda toli gražu jau neapsiriboja ir vien tik renginiais pirmąjį birželio savaitgalį, o įvairius nemokamus koncertus, išskirtinių atlikėjų pasirodymus, meninius projektus ar performansus uostamiestyje organizuoja ištisus metus, taip siekdama darsyk užtvirtinti neginčijamą tiesą, kad Klaipėda yra pagrįstai vadinama Rytų Baltijos Naujuoju Orleanu bei miestas gali didžiuotis savo giliomis ir stipriomis džiazo muzikos tradicijomis.

Koks yra pagrindinis festivalio sėkmės receptas?

Sėkmė - tai sunkaus ir nuoseklaus darbo pasekmė. Prireikė daug metų, kol festivalis užaugo, pasiekė aukštą meninį lygį, įgijo tarptautinių partnerių ir vadybininkų, atstovaujančių garsiausioms pasaulio džiazo muzikos žvaigždėms, pasitikėjimą,tapo garsiu Lietuvoje ir už jos ribų bei svarbiu šalies kultūrinio turizmo traukos objektu. Unikalu, kad kone dešimt metų festivalis gyvavo vien tik privačių rėmėjų ir savanorių dėka bei tik "jau užaugęs" jis tapo reprezentaciniu miesto festivaliu ir sulaukė paramos iš miesto biudžeto.

Išties, per daugiau nei du dešimtmečius susiformavęs platus ištikimų festivalio rėmėjų, bičiulių ir partnerių ratas - tai dar viena iš festivalio sėkmės priežasčių. Šiandien jų skaičiuojame per pusšimtį, o daugelis dabartinių rėmėjų, bičiulių ir partnerių kartu kuria Klaipėdos pilies džiazo festivalį jau beveik dešimt ar net daugiau metų. Tai "Klaipėdos baldai", DNB bankas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, "Klasco", Klaipėdos konteinerių terminalas, Vakarų laivų gamykla, "Klaipėdos smeltė", ESSVE, "Grigeo Klaipėda", "Vakarų medienos grupė", "Eurovia", DFDS ir daugelis, daugelis kitų. Visi jie kartu su festivaliu todėl, kad supranta jo svarbą miestui bei džiazo muzikos prasmę ir reikšmę puoselėjant visuotines vertybes. Jie kartu, nes nori geriems žmonėms dovanoti gerą muziką, geras emocijas, išskirtinius pasirodymus, projektus ir renginius ar net gydomąjį poveikį turinčius specialius seminarus žmonėms, turintiems negalią.

Trečia - festivalio sėkmė slypi ir jo organizatorių komandoje. Tai beveik 50 savanorių, kasmet visa širdimi prisidedančių prie džiazuojančios fiestos kūrimo Klaipėdai, klaipėdiečiams ir svečiams. Turime ir labai seną tradiciją - prieš paskutinį koncertą į sceną sukviesti visą festivalio organizatorių komandą. Ir kai dešimtys tūkstančių žmonių tuomet skanduoja "Ačiū", ne vienam komandos nariui slapta nurieda ašara. Tuomet išties supranti, kad ištisus metus daugeliui nematomas, "už kadro" atliktas darbas nenuėjo veltui bei dešimtims tūkstančių žmonių gebėjai padovanoti tai, ko nenupirksi už jokius pinigus - didžiulį pliūpsnį teigiamų emocijų, džiaugsmo kupinų atsiminimų ir neišsekančios džiazuojančios energijos.

Na, o tikriausiai visų svarbiausia - tai unikalią festivalio dvasią kuriantys jo ištikimi žiūrovai. Kaip šiandien pamenu 20-ojo festivalio metu vykusį džiazo muzikos deivės Candy Dulfer koncertą. Tuomet prapliupo itin stipri liūtis, tačiau Kruizinių laivų terminale buvę žmonės niekur nesiskirstė bei toliau liko stebėti saksofono virtuozės pasirodymo. Toks publikos atsidavimas pakerėjo Candy, o už tai ji žiūrovams atsilygino išskirtiniu, kone dieviška energija spindėjusiu pasirodymu, beje, gerokai ilgesniu, nei buvo planuota. Pažymėtina, kad Candy Dulfer vadybininkas videoįrašą iš pasirodymo uostamiestyje dar ilgai naudojo džiazo deivės reklamoje, su prierašu, kad tikriems fanams nebaisus joks lietus bei pati geriausia publika yra būtent Klaipėdoje.

Kiek prie festivalio organizavimo šiandien prisideda miestas?

Šiemet miestas lėšų festivaliui dar nėra skyręs, o pernai Savivaldybės skirta parama siekė beveik 16,4 tūkstančio eurų. Pažymėtina, kad tai sudarė tik beveik 10 procentų praėjusių metų festivalio biudžeto bei didžiąją dalį reikalingų lėšų kasmet skiria privatūs rėmėjai.

Beje, teigiama, kad iš miesto ar valstybės biudžeto dideliam meno festivaliui ar renginiui skirtas vienas euras vėliau sugrąžina nuo keturių iki šešių eurų. Esama teorijų, kad grąžos į biudžetą gali būti ir gerokai didesnės.

Prieš keletą metų Klaipėdos mieste atliktų gyventojų reprezentatyvių apklausų duomenimis, vidutiniškai apie pusę didžiuosiuose miesto festivaliuose apsilankiusių miestiečių jų metu išleidžia iki 15 eurų, apie ketvirtadalį - iki 30 eurų. Daugiausia lėšų skiriama maistui, gėrimams ir įvairiems kitiems pirkiniams.

Tad net skaičiuojant, kad vienas festivalio žiūrovas įvairiems pirkiniams vidutiniškai išleidžia tik apie 10 eurų, per tris festivalio dienas privataus paslaugų sektoriaus gaunamos pajamos iš žiūrovų mažiausiai siekia 300 tūkstančius eurų. Festivalio svečių išleidžiama suma gerokai išauga, jei žiūrovas būna atvykęs iš kito Lietuvos miesto ar užsienio bei papildomai naudojasi apgyvendinimo, prekybos, įvairių kitų paslaugų verslo sektorių paslaugomis. Pažymėtina, kad mieste šiuo metu oficialiai veikia apie 70 įvairių apgyvendinimo įstaigų, kuriose vienu metu gali apsistoti per 3 tūkstančius žmonių. Šis skaičius neapima privačiai gyventojų nuomojamų būstų. Festivalio metu Klaipėdos miesto apgyvendinimo įstaigų užimtumas siekia beveik 100 procentų, o kone visi kambariai juose būna rezervuoti dar gerokai iki birželio pradžios.

Kuo išskirtinis šiųmetis festivalis? Kokių garsiausių svečių laukiama atvykstant?

23-iasis Klaipėdos pilies džiazo festivalis - tai daugiau nei 200 muzikantų ir atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio, tarp kurių garsiausios pasaulio džiazo ir "world" muzikos žvaigždės, beveik trys dešimtys įvairių muzikinių pasirodymų ir koncertų, meninių projektų, renginių ar seminarų, kelios dešimtys burėmis pasidabinusių laivų bei šimtai džiazuojančius vėjus gaudančių buriuotojų ir, svarbiausia, dešimtys tūkstančių Klaipėdą užplūdusių gerą muziką mylinčių gerų žmonių.

Džiazuojančių burių prieskoniu pagardinta džiazo fiesta šiemet, Klaipėdai minint Lietuvos kultūros sostinės titulu paženklintus metus, truks ir gerokai ilgiau nei įprastai - visą savaitę. Pirmieji renginiai startuoja pirmadienį, o į pagrindinius koncertus Kruizinių laivų terminale festivalis šiais metais kvies ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Beje, išskirtina, kad 23-iojo festivalio globėja tapo Lietuvos garbės konsulė Naujajame Orleane Jacquelyn Sophie Brechtel Clarkson.

Festivalio žiūrovams tradiciškai paruoštas nemokamas, muzikos stilių įvairove pasižymintis unikalus džiazo ir "world" muzikos kokteilis. Vienas ryškiausių šių metų festivalio programos karūnos brangakmenių - "Grammy" nominantas, trimitininkas ir dainininkas Till Bronner. Ateinantį savaitgalį uostamiestyje prognozuojamas ir stiprus, viską "nusiaubiantis" funk ir soul muzikos uraganas iš Izraelio "Funk'n'Stein". Dar vienas iš šių metų festivalio perlų - charizmatiškoji džiazo atlikėja ir gitaristė iš Prancūzijos Nina Attal.

Pasinerti į nenuilstamą džiazo ritmą pagrindiniuose festivalio koncertuose taip pat kvies vienas žymiausių Lenkijos bosinės gitaros virtuozų ir džiazo muzikos revoliucionierių Wojtek Pilichowski, net 30 atlikėjų ir muzikantų subūręs Dangiškasis Dublino gospelo choras, būgnininkas, perkusininkas Vern Spevak ir trimito virtuozas David Katz iš JAV bei daugelis kitų.

Festivalio startą pirmadienį paskelbs naujas Klaipėdos džiazo muzikos konkursas "JAZZ talentai 2017", trečiadienį festivalis pakvies į Algio Kriščiūno darbų parodą Baroti galerijoje, ketvirtadienį visi jaunieji, ir ne tik, Klaipėdos muzikantai kviečiami į nemokamą Spevak ir Katz meistriškumo pamoką Stasio Šimkaus konservatorijos bendrabučio salėje, o penktadienį "Medeinės" mokykloje bus surengtas jau antrasis nemokamas muzikos terapijos seminaras "Muzika gydo".

23-iasis festivalis, kaip ir dera prie jūros gimusiam bei augusiam festivaliui, taip pat bus pagardintas plazdenančių burių prieskoniu. Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio Lietuvos uostamiestis taps ne tik džiazo, bet ir burlaivių regatos "Baltic Sail" uostu. Tęsiant ilgametę festivalio bei Lietuvos buriuotojų sąjungos draugystę, pirmąjį birželio savaitgalį startuos ir jau tradicine tapusi regata "Jūrinių jachtų taurė - Klaipėda JazzRace", o sekmadienį vidurdienį, tik jau Drevernoje, džiazuojančioje regatoje tarpusavyje susirungs vaikų "Optimist" klasės jachtos.