Algimantas Songaila - pirmasis Klaipėdos miesto parko direktorius
Man papasakoti apie Algimanto Songailos (1935-1986) veiklą, kuriant Klaipėdos miesto parką, yra sunku - ne tik dėl to, kad bešališkai rašyti apie savo tėvelį, daug nuveikusį Klaipėdai, labai sudėtinga, bet ir dėl to, kad tas jo gyvenimo periodas, kai jis buvo miesto parko direktoriumi, man žinomas tik iš pasakojimų... Aš tuomet dar net nebuvau gimęs, o mano tėvas tuomet buvo dar nevedęs. Jis 1961 metais vedė Eleną Vaitiekūnaitę-Songailienę (1939-2006).
Apie mano tėvelio A. Songailos veiklą, jam būnant pirmuoju miesto parko direktoriumi, daugiau galėtų papasakoti mano tėvo sesuo - Aleksandra Songailaitė-Bubulienė, šiuo metu gyvenanti Čikagoje, o tais laikais priglaudusi mano tėvą Klaipėdoje, kai jis dar buvo paauglys. Vėliau ji gyveno kaip tik tame pačiame name, kur visuomet buvo parko kontora (administracinio pastato pirmame aukšte). Kaip tik šiose patalpose, atrodo, mano tėvai kėlė ir savo vestuves.
KARIUOMENĖJE. Algimantas Songaila sovietinėje kariuomenėje.
Mano tėvo mama Rozalija Songailienė mirė po karo nuo džiovos, o tėvas - Juozas Songaila, buvęs savanoris, kažkada net generolo S. Raštikio adjutantas, o vėliau - geležinkelio iešmininkas, po karo turėjo kurį laiką slapstytis nuo sovietinės valdžios. Kiek girdėjau, jį ketino apkaltinti sabotažu, kai jis trumpam buvo paskirtas vadovauti malūnui, kurį sovietų valdžia iš jo paties ir konfiskavo. Dėl šių ar kitų man mažai žinomų priežasčių, keturiolikos metų jaunuolio tėvas toliau auginti nebegalėjo ir jo globą perėmė vyresniosios, jau suaugusios ir šeimas sukūrusios seserys.
Iš pradžių mano tėvelis dirbo kurjeriu - dviračiu vežiodavo paštą valdžios įstaigoms. Kartu jis mokėsi vakarinėje mokykloje ir baigė vidurinius mokslus Vytauto Didžiojo gimnazijos pastate (šią mokyklą, tuomet jau vadinamą Donelaičio I-ąja vidurine, vėliau baigiau ir aš). A. Songailos organizacinius gabumus pastebėjo kažkas iš vykdomojo komiteto pareigūnų. Paskiriant jį steigiamo miesto parko direktoriumi iniciatyvą galėjo parodyti tuometinis Klaipėdos vykdomojo komiteto vadovas a. a. Jonas Babravičius, vėliau tapęs Klaipėdos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi.
Kiek žinau, mano tėvas, vadovaudamas miesto parkui, organizavo tiek parko šokių bei žaidimo aikštelių, tiek ir atrakcionų įrengimą. Be to, jis inicijavo parko administracinio pastato statybą. Vėliau jis buvo paskirtas Klaipėdos miesto kultūros skyriaus vedėju.
Klaipėdos miesto parkas, toks, koks jis buvo daugelį metų - pradedant nuo namelio ant vištos kojelės ir baigiant didžiaisiais atrakcionais - buvo mano tėvelio kuriamosios iniciatyvos. Manau, kad miesto parkas tapo toks, koks jis pirmiausia pasirodė mano tėvelio vizijose. Tiesa, vokiečių karių kapinės buvo išgriautos žymiai vėliau - man dar teko laipioti ant pagrindinio paminklo, kai jau buvau moksleivis.
Bus daugiau.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Rašyti komentarą