Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (32)

Prisiminimais, istorijomis ir nuotraukomis pasidalinti sutiko ilgametis gamtos mylėtojas ir puoselėtojas, nusipelnęs mokytojas Benediktas Gaižauskas.

Šis žmogus įkūrė pirmąjį ir iki šiol vienintelį Lietuvoje Gamtos apsaugos muziejų, turintį daugiau nei 5 000 eksponatų.

ŠVENTĖ. Gamtos mylėtojų šventė parko estradoje. 1986 metai.

B. Gaižauskas daugiau nei 25 metus visuomeniniais pagrindais vadovavo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Klaipėdos skyriui. 1983 metais organizacijos veikla jungė 178 gamtos apsaugos draugijos pirmines organizacijas, subūrusias į savo gretas per 22 tūkstančius klaipėdiečių. Tuomet tai buvo viena gausiausių visuomeninių organizacijų mieste.

Draugija kėlė aktualius gamtosauginius klausimus, rūpinosi miesto žaliu rūbu, miesto aplinka šalia gyvenamųjų namų ir mokyklų, įmonių teritorijose. Kiekvieną mėnesį vykdavo viešas renginys gamtosaugine tema - konferencija, ekskursija ar gamtosauginė vakaronė klaipėdiečiams. Draugija organizavo ir akciją, kurios metu vietoje kalėdinės eglutės miestiečius ragindavo namuose pasimerkti eglės šakelę. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga vykdavo Girulių miško, poilsiaviečių valymo talkos.

"Kultūros ir poilsio parke 1959 metais buvo daug kultūrinių-pramoginių įrenginių. Tai atsispindi ir to meto parko schemoje. Parko įrenginiai buvo skirti klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Daug metų miesto parkas buvo ekologinio ugdymo gamtinė aplinka. Mokiniai čia atlikdavo fenologinius-ekologinius stebėjimus, susipažindavo su įvairia augalija, prižiūrėjo parką. Parke buvo daugiau nei 17 vietinių ir 26 rūšys introdukuotų (atvežtų iš kitur) medžių bei krūmų, daug dekoratyvinių žolinių augalų.

KALBA. Pavasario šventė miesto parke. Kalba Gamtininkų stoties direktorė Milda Jackienė, mikrofoną laiko Benediktas Gaižauskas. Apie 1985 m.

Gamtosauginiai renginiai parke

Parke buvo organizuojamos pavasarinės šventės miesto mokiniams ir visuomenei. Mokinių eisena nuo Kultūros namų (dabartinio Klaipėdos muzikinio teatro), lydima dūdų orkestro, žygiuodavo į parką. Jie pasiruošdavo ekologinius plakatus "Saugokime vandenį", "Mylėkime gamtą", "Sodinkime medžius", "Kur auga Tavo medis?" , "Saugokime atmosferos orą" ir panašius. Visos miesto mokyklos šventėse noriai dalyvaudavo.

Parke būdavo rengiamos trumpalaikės moksleivių parodėlės (inkilai, margučiai, sausų gėlių puokštės). Švenčių metu apie atliekamą gamtosauginį darbą kalbėdavo miesto ekologai, vietimo darbuotojai. Kalbėdavo ir moksleiviai, skatinantys aktyviau dalyvauti gamtosaugos darbuose.

Renginių metu už geriausius ekologinius stendus ir aktyvią veiklą dalyviai būdavo apdovanojami - įteikiami padėkos raštai, prizai.

Pavasario šventes rėmė Klaipėdos vykdomojo komiteto Švietimo skyrius, o organizavo Gamtos apsaugos draugijos skyrius ir Gamtininkų stotis. Noriai padėdavo ir parko administracija. Buvo organizuojami ir kultūriniai renginiai.

Leidimus renginiams reikėjo derinti su tuometine milicija, kuri turėdavo uždaryti gatvę, nukreipti eismą, mat gamtosauginiai renginiai buvo masiški. Didieji renginiai buvo reti, o vėliau, apie 1990 metus, jų visai nebeliko.

ŽEMĖLAPIS. 1959 m. Klaipėdos parko žemėlapis iš A. Tauro knygos "Lietuvos TSR parkai".

Miškas ir žvėrys

"Kiekvienas žmogus turi turėti savo medį, kad su juo susidraugautų. Kai sodini medį, turi pagalvoti, kaip jis atrodys po 100 ar daugiau metų toje vietoje. Čia miškai nedideli ir briedžiai gyvendami žmonių apsuptyje nesibaido, pripranta prie žmonių. Išdidžiai ir ramiai vaikšto po parką, mišką", - pasakojo mokytojas.

1982 metų surašymo duomenimis, Girulių girioje gyveno 4 briedžiai, 19 stirnų, 20 šernų, 18 kiškių, 5 kiaunės, 6 lapės ir 18 voverių. 1980 metų statistika rodo, jog iš viso Klaipėdos krašto miškinguose plotuose gyveno 134 briedžiai, 9 elniai, 554 stirnos.

Girulių girioje buvo net septyni upeliai, jų jau neliko. Tai buvo vieninteliai upeliai, panašūs į dykumų upelius - neturintys žiočių ir pasibaigiantys pajūrio smėlynuose (Erchininko, Tydekio, Kalotės upeliai, Tinginio griovys ir kt.) Juos būtina atkurti ir sutvarkyti, mano B. Gaižauskas.

"Džiugu, kad parkas atgimsta, darosi patrauklesnis ir atliks šias svarbiausias funkcijas: rekreacinę, ekologinę, mokslinę, estetinę, masinių renginių, sanitarinę, kultūrinę ir kt. Norėtųsi, kad parkas pritrauktų daugiau lankytojų, vyktų daugiau renginių, skirtų poilsiui, kultūriniam-ekologiniam švietimui. Lankytojai taip pat turėtų elgtis kultūringai, saugoti želdinius ir gamtą. Būtų puiku įrengti parke pažintinius takus su lentelėmis augmenijų pavadinimams", - teigia B. Gaižauskas.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.