Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (217)

Antrojo pasaulinio karo frontui nuslinkus į Vakarus, dalis sovietų kareivių ir karininkų "nusėdo" Klaipėdoje. Apsigyventi galėjai, kur tik širdis geidžia. Na, o Liepų g. 5-asis namas buvo patogus strateginiu požiūriu: pats miesto centras, po ranka visos reikalingos kontoros, bandančios pradėti dirbti parduotuvėlės. Tad nenuostabu, kad kariškiai gyventi rinkosi šį pastatą. Jo butų interjerai nebuvo labai prašmatnūs, tačiau reprezentaciniai: baltų koklių krosnis su balto angelo galva viršuje, kitų kambarių krosnyse vyravo baltos plytelės su tradiciškais Klaipėdos kraštui mėlynais papuošimais. Buvo ir labai gražių virtuvinių krosnių.

Deja, jau buvo dingę prieškariu namą puošę metaliniai vartai. Jie buvę iš kvadratinės geležies metalinių strypų, su profiliuotais antgaliais.

Namo pertvarkymai

Kai iš šio namo gal į geresnius būstus, gal į kareivines kariškiai išsikraustė, namas bemat buvo "okupuotas" civilių. O 1949 m. pagal nacionalizacijos aktą jį savo žinion perėmė miestas. Įkinkius vokiečių belaisvius namas buvo remontuojamas: įstatomos išgrobstytos durys, dedami išplėšti langai su rėmais.

Po to čia pradėjo lizdus suktis šeimos. Namo viduje nuolat vyko "pertvarkos": kaip kas sugebėjo, kažkada buvusios užeigos ir karčemos kambarius pertvėrinėjo pagal savo poreikius.

Keitėsi ir namo išorė: buvo nugriauti fasadą puošę laipteliai ir užmūryti du įėjimai į namą, kiemo pusėje buvo iškirstos durys, kurių anksčiau nebuvo. Jei ne "broma", nuožulnus stogas, Liepų g. 5-asis namas sėkmingai būtų pasivijęs tuo metu jau įsivyraujantį "chruščiovkių" stilių.

Gyventojai

Gaila, nepavyko surasti žmonių, ilgesnį laiką šiame name gyvenusių pokariu. Kai į Liepų g. 5-ąjį namą 1988 m. atsikraustė dailininkas Virgilijus Bizauskas, čia, pasak jo, jau buvo butų, virtusių lindynėmis. V. Bizauskas atėjo ne gyventi - jam šio namo dešiniojoje pusėje Vykdomasis komitetas skyrė dirbtuves. Tokiu pačiu tikslu virš jo įsikūrė jo kolega Petras Gaidamavičius.

Gali būti, kad šio namo ir kiti butai ilgainiui būtų buvę išskirstyti Klaipėdos dailininkų dirbtuvėms. Bet netrukus prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesai, ir viskas klostėsi taip, kaip klostėsi. Kaip ir daugelis Klaipėdos senamiesčio namų, šis taip pat buvo labai apleistas. Reikėjo jį visą ir iš esmės tvarkyti. Žinoma, gyventojams ir tuo labiau dirbtuves įsikūrusiems dailininkams tokia finansinė našta buvo ne pagal jėgas ir pinigines. Daugelis, sulaukę pasiūlymo butus parduoti, mielai tai ir padarė. Tik užsispyrėlis V. Bizauskas niekaip nenorėjo su savo dirbtuve skirtis. Ir tam jis turėjo svarbių priežasčių.

Bohema ir politika

Galima sakyti, jog būtent V. Bizausko dirbtuvėje užgimė Klaipėdos dailininkų darinys "Prarastoji karta". Ką čia paslėpsi - begurkšnodami vynelį grafikas Romas Klimavičius, eseistas, o dabar ir Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas ir pats dirbtuvės šeimininkas "krutino" pilkąsias smegenų ląsteles, kaip, keičiantis aplinkybėms, griūnant sienoms ir geležinėms uždangoms, ieškoti galimybių save pateikti pasauliui. Jau visu tempu vyko Atgimimo procesai. Ir "Prarastoji karta" drauge su visais išėjo į gatves. Bene pirmą kartą pokarinėje Klaipėdoje buvo surengta paroda ne kokioje galerijoje, po stogu, o atviroje erdvėje tarp Liepų g. 5-ojo namo ir savivaldybės.

Tai nebuvo įprastas menas. "Prarastieji" dailininkai Algis Jusionis, Laisvūnas Kavaliauskas, Justas Mickevičius, Rytis Martinionis, Virgilijus ir Vidas Bizauskai šokiravo drąsa išreikšti savo poziciją ir dėl užterštos aplinkos, ir dėl užterštos sielos bei užteršto proto. Štai dėl šio "Prarastosios kartos" darinio apsireiškimo Virgilijui buvo brangios dirbtuvės sienos, subrandinusios tą darinį.

Dailininkas Virgilijus Bizauskas sielvartavo, kai reikėjo skirtis su savo dirbtuve.

Toji dirbtuvė jam buvo brangi ir dėl Sausio 13-osios įvykių, kai su bendraminčiais, susirinkusiais šioje pastogėje, virė arbatas ir sau, ir sustirusiems prie savivaldybės budėjusiems žmonėms. Pačių įvairiausių jausmų ir išgyvenimų paletė, be abejonės, vėliau spalvomis ar kontūrais atgulė į darbus. O jų šiandien galėtumei atrasti pasklidusių turbūt visuose kontinentuose.

Juozo Budraičio pėdsakas

Šiame name yra lankęsi ir garsūs ne vien Klaipėdoje ar Klaipėdos krašte žmonės - tarsi tęsdami keliauninko intelektualo ir poligloto Jurgio Zauerveino, apsistodavusio užeigoje, tradicijas.

V. Bizauskas užsiminė, kad jo dirbtuvėje yra sėdėjęs ir garsus aktorius Juozas Budraitis, ir ne menkiau posovietinėje erdvėje pagarsėjęs aktorius Aleksandras Filipenka. Iš kažkokio teatrų festivalio juos į Virgilijaus pastogę "atsivarė" R. Rastauskas. Daug kas žinome, kaip paaštrėja mintys ir pojūčiai besižvalgant į menus. O dar palaistant impulsus geru vynu gali ir nuostabiausių sumanymų kilti. Ir nežinosi, kiek tų impulsų RoRa yra pasigavęs Virgio dirbtuvėje. O jie atgulė į tokį lietuvių rašytojų nepuoselėjamą žanrą kaip esė. R. Rastauskas - bene vienintelis Lietuvoje laisvai valdantis jį. Ir kartais atrodo, kad skaitai Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio raštus, tik kitonišku rakursu. Aktoriams J. Budraičiui ir A. Filipenkai iš šios viešnagės gal taip pat kažkas "užantyje" liko?

Bene paskutinis iš šio namo prieš rekonstrukciją išsikraustęs V. Bizauskas šiandien gėrisi restauruotu namu. Kol čia turėjo dirbtuvę, namo istorija irgi buvo domėjęsis. Ir jam patinka, kad pastatas įgijo savo buvusią formą.

Žąsų turguje priešais Liepų g. 5-ąjį namą buvo prekiaujama ne tik šiais paukščiais. O šiandien beliko tik Žąsų turgaus legenda.

Po ilgų ilgų kelionių po pasaulį Jurgio Zauerveino stovyla "nusėdo" prie Liepų g. 5-ojo namo. Ar ateis metas Vydūnui, Adomui Brakui, Evei Simonaitytei, Abraomui Kulviečiui, Martynui Jankui, kunigui Karoliui Rudolfui Jakobei, Liudvikui Gediminui Rėzai rasti kelius į klaipėdiečių širdis? Gal - jeigu mieste rasis kitų valdemarų vaičekauskų, pasiryžusių ir namus rekonstruoti, ir skulptūras statyti... Juk tai kur kas prasmingiau nei milijonus fejerverkams paleisti.

ANONSAS

Kitą pirmadienį keliausim labai netoli - į tą pačią Liepų gatvę, tik kitą jos pusę. Praversime duris į Liepų g. 10-ąjį pastatą. Jame šiandien pluša bankininkai. O kas tą namą statydinosi, kas jame gyveno? Kas šiame, viename gražiausių gatvės pastatų, vyko sovietmečiu?