Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (178)

Išdaužė langus

"Lietuvos keleivio" 1938 m. gruodžio 1 d. numeryje buvo išspausdintas straipsnelis "Išdaužė Jono Aušros langus".

"Pirmadienį apie 18 val. Jono Aušros butan Pievų skersgatvis Nr. 2 ėmė kristi geležies gabaliukai ir byrėti langų stiklai. Taip buvo išdaužyta trys langai. Vienas langas buvo išdaužytas jau prieš tris dienas. Pasirodė, kad langus išdaužė trys 10-12 metų vaikai, kurie tuo laiku atsidarę kitoje pusėje (Pievų skersg. 1) esančio namo langus ir iš katapulko šaudė geležies gabaliukus į Aušros langus. Apie įvykį tuojau buvo pranešta policijai, kuri išaiškino, kad šitą piktą darbą padarė Mittelschulės mokiniai Mankau, Lorenz ir dar vienas. Šaudyta buvo iš Mankau buto. Tėvų tuo metu namuose nebuvo. Sužinojęs apie vaikų išdykavimą, Mankau tėvas atėjo pas Aušrą, atsiprašė ir prižadėjo stiklus sudėti. Jonas Aušra yra senas Santaros veikėjas ir dabartinės Santaros Talkos centro valdybos narys", - rašyta straipsnyje.

Knygoje "Minjotų Donkichotas" apie J. Aušrą Astrida Petraitytė rašo: "Nors ir jausdami nerimasties kirminą viduje krebždant, lietuvininkai aktyvistai nesidavė įbauginami, dar stengėsi sau ir sandarbininkams nuduoti, kad viskas eina sena, reikiama - Lietuvos - vaga, o vokiečių ir vokietininkų apkvaitimas "laisve" tėra trumparegiškas chuliganizmas ir tiek. Tad su nemąžtančiu entuziazmu lėkdami iš vieno valstybiškai politinio posėdžio į kitą, vieno lietuviško renginio į kitą, regis, tikėjosi priveržti, tarsi kabliais prikabinti tą atplyšusį nuo Lietuvos kraštelį..."

Nebėgo ir nesislapstė

Deja, bet lietuvininkų pastangos didžiojoje politikoje nieko nereiškė. Nieko nereiškė ir pareiškimai spaudoje "Mūsų Sąjunga gynė ir gins Lietuvos pajūrio laisvę ir niekam neleis jos susiaurinti" ar "Ginsime mūsų tautos garbę ir laisvę". 1939 m. kovo 20 d. Vokietija Lietuvai įteikė ultimatumą, reikalaudama Klaipėdos krašto. Nesulaukusi kitų valstybių paramos, Lietuva užsienio ministro Juozo Urbšio parašu kovo 22 d. patvirtino "perleidžianti" Klaipėdos kraštą.

Kai Klaipėda buvo prijungta prie Vokietijos, mažosios J. Aušros dukros Ievutės mieste nebuvo - dėl akių uždegimo ji buvo išvežta į kaimą. Tad savo akimis, kaip buvo suimtas tėvas, ji nematė. Tačiau iš tėvų ir sesės bei brolių pasakojimų ji tą puikiai žino.

"Užuot pasislėpęs, dingęs iš akiračio, tėvas tvarkingai perdavinėjo muitinės reikalus naujajai valdžiai. Tą dieną, kai jau mūsų visa šeima turėjo išvažiuoti iš Klaipėdos, jis atidarė duris uniformuotiems žmonėms, kurie be didesnių įžangų paskelbė, jog esąs suimtas. Už ką suima, kur išveža, kuriam laikui, nei mamai, nei tėvui niekas neaiškino", - pasakojo Ieva Aušraitė-Šiaudvytienė.

Pasak jos, Klaipėdos kalėjime jau nebebuvę vietos. Tad daugelis suimtųjų buvo suvaryti į kalėjimo koplyčią. Regis, pro jos langą J. Aušra pamatė Teatro aikštės link pravažiuojantį fiurerio eskortą.

Lietuvybės Klaipėdos krašte sergėtojas ir puoselėtojas Vilius Gaigalaitis 1939 m. savo dienoraštyje įrašė: "22.3. parėjo Nationalsoci. Pypė signalai ilgai 8 h. Vieni patarė keliauti, abejojau, nevažiavau. Areštuoti Baltrys, Aušra, Brakas, Stikliorius."

Likusi namuose su vaikais, Mėta Aušrienė neatsidėjo raudoms ir rankų grąžymui. Pirmiausiai jai buvo svarbu bent sužinoti, kur išvežė vyrą. Kreipėsi į jau spėjusį Klaipėdoje atsidaryti Lietuvos konsulatą. Bet Lietuvos valstybės atstovai tik bejėgiškai paskėsčiojo rankomis - nieko nežiną, nieko negalį. Tad karingai ir "ūkiškai" nusiteikusiai M. Aušrienei teliko vienas kelias - kaip nors prasiveržti pas naująją valdžią ir iš jos išreikalauti žinių apie savo vyrą.

Kokios strategijos ir taktikos prireikė lietuvininko žmonai ir kaip klostėsi Aušrų šeimai toliau - kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" svetainėje www.ve.lt  "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti viršutiniame meniu paspaudę direktoriją "Klaipėda" ir subdirektoriją -"Klaipėdos akvarelės".