Smiltynei norima kurorto teritorijos statuso

Pavasarį Klaipėdoje buvo surengta mokslinė istorinė konferencija, nagrinėjant Smiltynės rekreacinės perspektyvas, prieita išvados, jog uostamiestis turėtų siekti šiai unikaliai teritorijai oficialaus kurortinės teritorijos statuso. Tokį statusą Lietuvoje dar nuo 2007-2008 metų yra gavę Anykščiai, Trakai, Zarasai, Strigailiškio ir Palūšės kaimai, dabar tam rengiasi Kulautuva.

Miesto Tarybos narys, Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas pateikė projektą, kuriuo iki 2020-ųjų Klaipėdos savivaldybės administracija įpareigojama atlikti paruošiamuosius infrastruktūrinius ir juridinius darbus siekiant gauti Vyriausybės pritarimą Smiltynės kurortinės teritorijos statusui.

Projektą miesto Taryba svarstys rugsėjį. Prie projekto pridėta 550 palaikančių klaipėdiečių parašų. Memorandumas, kurį pasirašė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, Smiltynės jachtklubo operatorius Gediminas Meškauskas, turizmo ir rekreacijos ekspertė prof. Aušrinė Armaitienė, Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas, BĮ "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas ir pats politikas, bus dar vienas argumentas.

Kaip plėtėsi Smiltynė

Ant Smiltynės smuklės kalno surengtoje spaudos konferencijoje memorandumo dalyviai išdėstė argumentus, kodėl Smiltynei reikalingas oficialus kurortinės teritorijos statusas. V. Safronovas priminė, jog Smiltynė, kaip rekreacinė teritorija, žinoma nuo XX a. pradžios. 1900 m. Klaipėda čia įsigijo žemės sklypą, jame buvo pastatytas kurhauzas ir išdalinti sklypai vilų statybai, nutiesti takai prie jūros. 1901 m. duris atvėrus kurhauzui Smiltynė pirmą kartą įvardinta kurortu. Tarpukariu Smiltynėje intensyviai vystyta vandens bazė.

Po Antrojo pasaulinio karo kurorto statusas buvo prarastas, tačiau rekreacinė infrastruktūra ir toliau plėtėsi: įkurtas Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, Smiltynės jachtklubas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Smiltynės infrastruktūra, anot istoriko, turėtų būti ir toliau nuosekliai vystoma.

"Reikia daug namų darbų"

A. Armaitienė pritarė, jog šiuo metu Smiltynėje nėra išbaigta turizmo tinklo plėtra. Siekis suteikti Smiltynei kurortinės teritorijos statusą, pasak profesorės, yra sveikintinas, tačiau reikia atlikti daug namų darbų.

"Kurortinių teritorijų įstatymas reglamentuoja, jog teritorijoje turi būti ne tik rekreaciniai gamtiniai ištekliai, bet ir medicinos, policijos punktai, viešąją tvarką užtikrinanti institucija, vandentiekio ir nuotekų komunikacijos. Rytų, pietų Lietuvos gyvenvietės, miesteliai prie Kauno tai padarė, o Klaipėda snaudžia", - replikavo A. Armaitienė.

A. Feser išdėstė nuomonę, jog ir pasiekusi kurortinės teritorijos statusą Smiltynė turėtų išlikti "ramybės uostu, kuriame sveikatinimo šaltiniai susiję su gamta."

"Smiltynė - mūsų lobis, viena vertingiausių vietų, į kurią laikas atsisukti", - kalbėjo parko vadovė.

2020-ųjų vizija

O. Žalienės manymu, Smiltynei siekti kurortinės teritorijos statuso reikėjo jau seniai, tačiau iki šiol trūko strateginio požiūrio į šį unikalų Klaipėdos miesto kampelį.

"Sutinku, kad čia turėtų išlikti ramaus, intelektualaus poilsio vieta. Noriu atkreipti dėmesį, jog mokslininkai jau seniai nustatė, jog Smiltynėje yra geoterminio, gydomojo vandens klodai, kurie gali būti naudojami žmonių sveikatinimui. Tai būtų vienas iš Lietuvos jūrų muziejaus projektų. Taip pat mūsų planuose įkurti jūros mokslų ir pažinimo centrą, bei sužeistų gyvūnų globos centrą. Tad mes esame suinteresuoti sutelkti jėgas, kad Smiltynė taptų kurortine teritorija su visa jai privaloma infrastruktūra", - sakė O. Žalienė.

G. Meškauskas teigė, jog jau šiais metais, atgaivinus Smiltynės jachtklubo infrastruktūrą, atidarius čia viešbutį, kavinę, jachtomis atplaukę svečiai pasilieka jau ne po vieną, o po keturias-penkias dienas. Kitąmet klubo operatorius planuoja atidaryti antrą viešbutį ir tikisi dar didesnio vandens turistų srauto.

Rekreacija, izoliacija, žaluma, gaiva, atodūsis - Smiltynę apibūdinantys epitetai. Ant Smuklės kalno atstatyta smuklė, paplūdimyje, prie gelbėjimo stoties - restoranas. Šalia Jūrų muziejaus veikia sužalotų gyvūnų globos centras, sveikatos centras, kuriame naudojami geoterminiai vandenys, gamtos pažinimo centras vaikams. O po Kuršių marias siuva mažieji laiveliai ir jachtos, sustojančios jachtklube. Tokią Smiltynės - kurortinės teritorijos - viziją 2020-aisiais įsivaizduoja memorandumo dalyviai.