Jūros šventė - aukso kasykla verslui

"Akivaizdu, kad ši šventė verslui duoda naudos. Ypač pelninga yra tautodailininkų mugė. Jei būtų kitaip, ar kas nors važiuotų į kitą Lietuvos kraštą? Juk vien kelionė kiek kainuoja. Taip pat pelną skaičiuoja ir viešbučiai. Aišku, pastariesiems padeda ir šiltasis metų sezonas, per kurį į pajūrį atvažiuoja tūkstančiai svečių", - svarstė Vida Kažuro, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau pokalbininkė negalėjo atsakyti, ar kokia nors uostamiesčio institucija yra atlikusi kokią nors ekonominę Jūros šventės analizę. "Pakalbame tarpusavy, tačiau tuo viskas ir baigiasi", - atsiduso V. Kažuro.

Nauda prekybininkams

Savaitės pradžioje prekiauti mugėje norėjo beveik 600 amatininkų iš visos Lietuvos. Planuojama, kad už prekybos vietas į miesto biudžetą jie sumokės apie 470 tūkst. litų. Tai bene vieninteliai konkretūs skaičiai, susiję su Jūros šventės pajamomis.

Aludaris iš Pakruojo rajono Darius Krikščiūnas "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad prekiauti per Jūros šventę jam labai naudinga. "Ši mugė pelningesnė net už Vilniuje pavasarį vykstančią Kaziuko mugę. Juk į Klaipėdą atvykstame vasarą, kai alaus išgeriama daugiau nei kitais metų laikais. O jei dar orai palankūs, tai naudą gauname labai didelę", - gyrėsi aludaris. Tačiau jis nedrįso atskleisti konkrečių skaičių.

Tautodailininkas Ričardas Grėbliūnas iš Kauno prisipažino, kad Jūros šventė jam pelningesnė nei į ją panašūs Kaune vykstantys renginiai.

"Pastebėjau, kad pastaraisiais metais lietuviai tampa išrankesni ir suvenyrams išleidžia kur kas mažiau nei anksčiau. Kita vertus, labai daug lemia oras. Jei būna karšta ir saulėta, prekyba nesiseka. Tą patį tvirtina visi prekybininkai, su kuriais pasikalbame. Mat visi potencialūs pirkėjai būna pliažuose, o į mugę atvyksta tik vakare. Per tas kelias valandas daug neparduosi. Idealiausia, jei būna vėsu ir net šiek tiek krapnoja. Tada į mugę atvažiuoja poilsiautojai net iš Palangos ar Nidos", - savo įžvalgomis dalijosi R. Grėbliūnas.

Kasmet į Jūros šventę iš Panevėžio atvažiuojanti bendrovės "Nendrė vėjyje" direktorė Bronislava Savickienė aiškino, kad dabar pirkėjai tapo itin išrankūs. Jiems esą tapo svarbi ne tik kaina, bet ir pirkinio ar patiekalo kokybė.

"Praėjo tie laikai, kai už palapinės iš bet kokios mėsos kepdavai šašlykus ir juos vis tiek pirkdavo. Dabar žmonės nori matyti, iš ko tą patiekalą gamini, jiems svarbu, kaip jis patiekiamas. Štai šiemetinei šventei siuvame naujas staltieses, svarstome, ką dar naujo sugalvoti, kad sudomintume", - pasakojo panevėžietė.

Nė vienas iš pokalbininkų neatskleidė, kokį pelną jiems suneša Jūros šventės mugės lankytojai. Tenka patiems nuspręsti, kad jis yra nemenkas, jei į ją kasmet atvažiuojama iš atokiausių šalies vietovių.

Viešbučiai perpildyti

Lankytojų stoka negali skųstis ir Klaipėdos bei aplinkinių kurortų viešbučiai. Visi kalbinti apgyvendinimo įstaigų atstovai tvirtino, kad šiam savaitgaliui visos vietos rezervuotos. Tuo įsitikinome pamėginę internetu užsisakyti kambarį keturių asmenų šeimai. Paieškos sistema siūlė tik poilsio namelį Šventojoje ir apartamentus Juodkrantėje. Pakeitus paieškos kriterijus ir nutarus atvykti į Klaipėdą be vaikų, sistema rekomendavo tik vieną numerį viešbutyje Klaipėdoje. Taip pat buvo galima rinktis iš siūlomų variantų Šventojoje, Gargžduose, Juodkrantėje ir net Priekulėje.

Nors niekas nėra suskaičiavęs, kiek svečių atvyksta į Jūros šventę, galime daryti prielaidą, kad šventėje dalyvaus didžioji dalis Klaipėdoje apsigyvenusių turistų. Iš viso uostamiestyje yra 38 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose yra 2420 vietų.

Neringoje, 2012 m. duomenimis, viešbučiuose ir poilsio namuose yra 2493 vietos, o privačiame sektoriuje - 1187, iš viso - 3680.

Daugiausiai poilsiautojų gali priimti Palanga ir Šventoji. Čia vienu metu gali poilsiauti 15 tūkst. asmenų.

Jei šį savaitgalį pasitaikytų poilsiui prie jūros netinkama diena ir visi poilsiautojai iš Palangos ir Nidos atvažiuotų į Jūros šventę, o prie jų prisijungtų uostamiesčio viešbučių klientai, susidarytų 21100 atvykėlių minia.

Toli gražu iki deklaruojamo pusės milijono.

Apklausoms trūksta pinigų

Uostamiesčio savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad jokių tikslių apskaičiavimų, kiek į reprezentacinę miesto šventę atvyksta svečių, nėra padaryta ir artimiausiu metu nebus daroma.

"Kartais mes paprašome lėšų tokiai apklausai surengti, kad galėtume išsiaiškinti, kiek žmonių atvyksta į Jūros šventę ir kiek jie pinigų čia išleidžia. Tačiau nuolat mums atsakoma, kad tam nėra pinigų", - apgailestavo D. Pleskovienė.

Prieš keletą metų yra kažkas mestelėjęs tokį skaičių - esą į Jūros šventę atvyksta nuo 350 tūkst. iki 400 dalyvių, kurie čia išleidžia apie 100 litų. Jei tą skaičių padaugintume iš svečių skaičiaus - ir gautume hipotetinę ekonominę naudą miestui.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys taip pat nesuko galvos, kiek dalyvių gali sulaukti šiemetinės Jūros šventės renginiai.

"Net neįsivaizduoju, kiek jų galėtų būti. O rengti kokias nors apklausas ar užsakyti tyrimus, kurie padėtų nustatyti šventę aplankysiančių žmonių skaičių, neketinau. Gal kada nors tai ir padarysime", - nieko konkretaus negalėjo atsakyti šventę organizuojančios įstaigos vadovas.

Panašiai kalbėjo ir uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. "Šiemet tokios apklausos nesame suplanavę atlikti. Tačiau būtų logiška kada nors tokią padaryti", - "Vakarų ekspresui" žadėjo N. Lendraitis.

Pernai tuometinis "Klaipėdos švenčių" direktorius Remigijus Mockus "Vakarų ekspresui" sakė, jog remiasi 2007 m. Klaipėdos mieste atliktos apklausos duomenimis. Tuomet esą 70 proc. respondentų miestiečių atsakė, kad dalyvaus šventės renginiuose, o 27 proc. - galbūt dalyvaus. Be to, net 60 proc. respondentų atsakė, kad pas juos atvyks nuo 4 iki 6 svečių iš kitų vietovių. Remiantis tais skaičiais ir daroma išvada, kad šventės renginiuose gali dalyvauti nuo 350 tūkst. iki 450 tūkst. žmonių.

Tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad šiemet Klaipėdoje liko nebe 200 tūkst., o vos daugiau nei 160 tūkst. gyventojų. Be to, sunkmečio nualinti žmonės linkę taupyti ir daugelis jų pageidautų, kad iš kitų vietovių svečiai pas juos neatvažiuotų.

NAUDA. Nors jokia institucija neapskaičiavo, kokią ekonominę naudą gauna Jūros šventę organizavęs miestas, akivaizdu, kad labiausiai iš jos pasipelno iš visos Lietuvos atvažiavę prekybininkai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.