"Mums per daug užkraunama, bet mes labiau išprusę"

"Mums per daug užkraunama, bet mes labiau išprusę"

"Mūsų mokykloje yra daug talentingų mokinių, o aš gerų rezultatų pasiekiu atkakliu darbu", - sakė Klaipėdos "Žemynos" gimnazijos dvyliktos klasės mokinys Mindaugas Milašius.

Daug laiko skiriate ruošdamasis vokiečių kalbos konkursams; kuo jums patinka ši kalba?

Ketinau kandidatuoti į mokyklos mokinių tarybos prezidentus, bet nusprendžiau, kad mano veikla nebus visavertė, nes visą laiką skiriu mokslams. Vokiečių kalbos mokausi jau dešimt metų, nuo antros klasės. Tėtis yra vokiečių kalbos vertėjas, tad truputį man padėjo. Stengiuosi kuo mažiau prašyti pagalbos iš šalies, daugiausiai dirbu savarankiškai. Mūsų gimnazijos mokytoja Regina Stepanauskienė organizavo debatus vokiečių kalba, Vilniuje dalyvavau tarptautiniame jų konkurse su moksleiviais iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, sprendėme visuomenines problemas. Šią vasarą buvau stovykloje Latvijoje, o Lietuvos vokiečių kalbos olimpiadoje laimėjau trečią vietą. Praėjusiais metais rašinio konkurse "Šokis ant bangų" laimėjau mėnesio kelionę į Vokietiją, susipažinau su įvairių nacijų žmonėmis, prancūzais, anglais, belgais, salvadoriečiais, olandais, o bendraudamas su kolumbiečiais susižavėjau ispanų kalba. Internete mokausi ir ispanų kalbos.

Ar skaitote rašytojus klasikus originalo kalba, tarkime, Gėtę?

Nesu daug skaitęs grožinės literatūros, o Gėtę nelengva suprasti ir lietuviškai. Labiau mėgstu anglų ir lietuvių autorius. Domiuosi politika, tad skaitau daug vokiškų laikraščių. Iš tikrųjų ta kalba sunki, kai susiduri su grynais vokiečiais, pastebi, kiek daug dar reikia išmokti. Šį savaitgalį laimėjau rašinio konkursą "Ką užsieniečiams parodyčiau savo šalyje", jaunimas suvažiavo iš visų Lietuvos kampelių, atrinko vienuolika dalyvių, ir surengėme prezentaciją dėstytojams iš Tiuringijos žemės ir savo tėvams. Gavęs antrą vietą, buvau apdovanotas piniginiu prizu - 400 eurų, ir dar mokyklai parvežiau 500 eurų. Aš niekur jų neišleisiu, pataupysiu studijoms.

Galvojate studijuoti teisę; kurioje šalyje?

Nežinau dar, kur gyvenimas nuves, ir nors vokiečių kalba itin perspektyvi, tinkama partnerystei, ji man liks neužmirštamu pomėgiu. Galbūt per kokią "Erasmus" programą pasisvečiuosiu Vokietijoje, pasisemsiu išminties. Dar daugelyje tos šalies miestų nesu buvęs, o tai be galo graži šalis.

Šiaip turiu svajonę studijuoti Lietuvoje, nesu iš tų, kuris dėl bėdų ar materialių dalykų siektų išlėkti į užsienį. Žmonės įsivaizduoja, kad ten nėra bėdų, o iš tiesų tik gyvenimo lygis aukštesnis. Tikiu, kad pas mus galima kažką pakeisti į gera sau ir kitiems.

Girdėjau, kad labiausiai domitės advokato profesija.

Manau, galimybės paaiškės studijuojant. Teisė anaiptol nėra nuobodi, plika, sausa teorija. Pernai dalyvavau moksleivių teisinio švietimo programoje, rengiamoje Europos teisininkų sąjungos, vyko įdomios paskaitos "Studlende" ir auloje. Ir šiais metais klausėmės paskaitų atskiroms teisės šakoms, po jų visi norintieji ir geriausieji dalyvavo pusfinalyje, sprendė testus, buvo inscenizuojamos bylos, gavome fabulą, ir vienas prieš kitą "advokatai" surengėme "teismą". Patekau į finalą Vilniuje, ten buvo solidi, didžiulę patirtį ir stažą turinti teisininkų komisija. Taip pat gavome fabulas, ruošėme ieškinius, laimėjau antrąją vietą. Buvau apdovanotas teisine literatūra, gyvybės draudimu, pabendravau su teisės studentais, pamačiau, kaip jie argumentuoja, kaip suvokia bylas, ir džiaugiuosi, kad pasišnekėjau su teisėjais. Matau teisę ne kaip teorinį dalyką, o sieju su ja savo ateitį, norisi padėti žmonėms. Ir tikiuosi, kad viskas bus gerai, išsipildys svajonė ką nors gera nuveikti, nes pokyčių valstybėje reikia. Reikia prisitraukti investuotojų, todėl ir įstatymus reikia tobulinti, sudaryti palankias ir patrauklias sąlygas. Aš manau, kad situacijai gerėjant, sugrįš išsimėtęs po pasaulį jaunimas, pasikeis jų požiūris.

Atvirai kalbama, kad dalis mūsų teisėtvarkininkų yra korumpuoti, nesąžiningi; ką apie tai manote?

Provokuojantis klausimas, aš nesu toks kompetentingas, kad įvertinčiau jų darbą, tegu išsiaiškina tam tikros institucijos. Bet dabar yra pats tas laikas jaunimui neišvažiuoti svetur, o dalyvauti renkant savo atstovus į valdžią, sieti savo ateitį su gerovės sukūrimu Lietuvoje. Senoji teisininkų karta išeina, tikiuosi, jos vietą užims protingi žmonės, turintys didesnių svajonių bei idėjų, ir bandys laimę sukurti čia. O motyvacija eina iš savęs. Man autoritetas yra šeima, draugai, iš jų stengiuosi paimti gerąsias savybes. Motyvuoja ir tai, kad man daug kartų buvo sakyta nusileisti ant žemės, kad aš to ar ano negaliu padaryti, nesugebėsiu, per daug šoku į priekį. Dėl to dar labiau stengiuosi kovoti, įrodyti savo.

Kaip jums sekasi tikslieji mokslai?

Mokslai tai man sekasi visi, bet tikslieji ne prie širdies, tiesiog atsiskaitau, darau, kas reikia, ir tuo viskas baigiasi. Juk dar ir laisvalaikio reikia turėti. Netgi eilėraščių apie jausmus, išgyvenimus parašau, turiu jau eilėraščių rinkinį, niekam dar nerodžiau, kai kūryba subręs, gal jį ir išleisiu. Turiu artimų meniškos sielos draugų ratą Vilniuje, sostinėje verda kitoks gyvenimas. Negali sakyti, kad Klaipėdoje nėra talentingų jaunuolių, bet gal sostinėje yra palankesnės sąlygos atsiskleisti.

Ar jums patinka naujosios mokymo programos mokykloje?

Nelabai jaučiu reformų, manau, mokytojai sudomina savo dalyku, užduotimis, motyvuoja siekti žinių. Pats turi apsispręsti, ar nori ko daugiau, ar užtenka tiek, kiek yra duodama. Manau, žmogus, kuris daug pasieks gyvenime, dirba pats ar lanko privačias pamokas. Man atrodo keista, kad lietuvių kalbos egzamine nuo kitų metų nebebus teksto suvokimo užduočių, tiesiog iš pagrindų drebinama programa, bet manau, kad patirtį sukaupę žmonės, rengiantys ją, kitaip mato ateitį. Manoma, kad Lietuvoje švietimo lygis nepakankamas, bet palyginti su užsienio mokyklomis, kur teko būti, matyti, kaip mokosi, tai mums gal per daug užkraunama informacijos ir darbų, daugiau jaučiame streso. Vis tiek malonu, kad atrodome labiau išprusę už savo bendraamžius kitose šalyse.

Ar sunku turėti mamą mokytoją?

Jaučiamas savotiškas spaudimas, kad turi taip ar kitaip elgtis, sulauki daugiau dėmesio. Tai apsunkina gyvenimą, bet kai iš tavęs daugiau reikalauja, pasiekiamas aukštesnis suvokimo lygis.

Ar jums mokytojai ir bendraamžiai nesako: "Tu čia neadvokatauk"?

Nuolat sako, stengiuosi neteisingai apkaltintą argumentuotai apginti ar užtarti. Gynimo praktika geriausia buvo moksleivių teisinio švietimo renginiuose, rėmėmės tikrais įstatymais, ne savo sugalvotais. Komisija liko sužavėta visų dalyvavusių kūrybingumu, gebėjimu pažvelgti iš kito kampo.

Buvo apėmęs nemalonus bejėgiškumo jausmas, kai vieną iš mūsų keleto draugų Vilniuje naktį sumušė skinai, jų buvo daug daugiau, ir tiesiog kabinėjosi. Visiškai pasišlykštėjau. Galiu pasidžiaugti, kad neturiu priešų, nesiveliu į situacijas, kuriose nė viena pusė nebūna teisi.Kumščiais teisybės nesurasi.

Mes piktinamės įstatymų spragomis bei jų vykdytojais, bet kartais "auklėjame" savo vaikus, kad nekovotų už teisybę, nes gali nukentėti, vis tiek nieko nepasieksi, jeigu nebūsi lankstus. Pastebite tai?

Man pasisekė, kad augau sąžiningoje aplinkoje, niekas nemokė nutylėti neteisybės. Galbūt kiti mėgsta pasukčiauti ar išnaudoti įstatymų spragas, aš dar nesusidūriau su tokiais dalykais.

Ar tas teisingumo jausmas jumyse yra įgimtas? Kokių savybių reikia, kad būtum geras teisininkas?

Aš dar to teisingumo nevykdau. Gal šiais laikais ta teisybė iškreipta, įvairiai interpretuojama.

Teisininkas yra tas žmogus, kuris sugeba išsisukti iš bet kurios situacijos. Ir to teisingumo reikia siekti, nemanau, kad teisės studijuoti ateina žmonės su savanaudiškais ketinimais, bet gal dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių susiduria su papirkinėjimu.

Kokių turite tolesnių svajonių?

Manau, kiekvienas svajoja apie didelį namą, gražią šeimą ir kad gyvenime būtų kuo mažiau problemų, kad galės keliauti, aplankyti visas šalis. Gyvenime susiduriame su realybe, kuri kartais ne tokia graži, kaip norėtųsi. Iš tikrųjų ateitį sunku planuoti, kai tiek pokyčių vyksta visuomenėje ir pasaulyje. Gal vertėtų atsiduoti spontaniškoms idėjoms.

Kokių pomėgių turite?

Kad galėčiau dainuoti, reikėtų lankyti privačias pamokas. Nei šoku, nei groju, bet žaidžiu lauko tenisą, lankau mokykloje būrelį ir jai atstovauju varžybose, tai toks sportas, kai nuolat reikia treniruotis. Norėčiau žaisti profesionaliau, atsigaunu nuo to. Mėgstu dviračiu pasivažinėti iki Palangos tuo nuostabiu keliu nuo Karklės.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder