Marius Puluikis: "Grįžimas iš Anglijos dviračiais - patriotizmo išraiška"

2009-09-12 12:00

Marius: Tiesą sakant, šiuo metu aš nusprendžiau mesti studijas. Pasirinkau kitokį kelią, nes žinau, kad yra begalės kitokių galimybių. Aš mokausi, skaitau knygas, gilinu savo asmenines žinias. Suradau gyvenime kitų tikslų. Manau, kad universitetas nepadės išsipildyti mano svajonėms.

Manvydas: Aš studijuoju filmų, televizijos ir teatro dizainą. Esu antrame kurse. Esu labai laimingas, nes jaučiu malonumą nuo to, ką darau, manau, jog esu savo vietoje, ir Mariaus pavyzdžiu neseksiu.

Marius: Studijas užsienyje kiekvienas pasirinkome dėl asmeninių paskatų, tačiau svarbiausias, ko gero, buvo noras įgyti kitokios patirties, pamatyti pasaulio. Tuomet mums emigracijos problema nebuvo tokia aktuali. Kol gyveni Lietuvoje, nesuvoki jos masto. Sutinkame, kad pats emigracijos procesas yra normalus dalykas, pasireiškiantis kiekvienoje pasaulio valstybėje, tačiau yra skirtumas tarp normalios ir masinės emigracijos. Tik čia atvažiavę supratom, koks tai masinis reiškinys.

Kada ir ar apskritai ketinate grįžti į Lietuvą?

Marius: Žinoma, ketinu, turiu nemažai planų Lietuvoje. Šiuo metu kaip tik mąstau apie didelius pasikeitimus. Gali būti, kad persikelsiu į Lietuvą. Žinoma, užsienis turi ką pasiūlyti, bet tai nereiškia, kad čia geriau. Vertinu Lietuvą ir lietuvius, tai mano šeima ir tikrieji namai.

Mariau, esate rekordininkas, prieš metus apvažiavote Lietuvą per 4 paras 13 valandų ir 20 minučių. Ar galima šią kelionę nuo Londono iki Vilniaus taip pat pavadinti rekordo siekimu?

Ši kelionė - daugiau ištvermės ir pasiruošimo reikalaujantis žygis, atstumas nuo Londono iki Vilniaus mums - iššūkis. Tad šįsyk mūsų kelionės esmė ne laikas, o idėja. Projektas "Grįžtam" - mūsų patriotiškumo išraiška.

Kokiais kriterijais vadovavotės sudarydami kelionės maršrutą?

Pagrindinis kriterijus buvo vengti judrių kelių. Taip pat stengiamės aplenkti didesnius miestus, nes šviesoforai bei sankryžos labai stabdo.

Ar anksčiau šiuo maršrutu yra važiavę dviratininkai?

Marius: Neteko girdėti, kad būtent šiuo maršrutu būtų kas nors važiavęs, nes mūsų žygis yra šiek tiek specifinis, dėl to, jog užsuksime į Lietuvos ambasadas. Teko girdėti apie panašius dviratininkų žygius iš Jungtinės Karalystės, bet tai nebuvo žygiai iš idėjos. Mūsų žygis - idėjinis, prie jo gali jungtis kas tik nori.

Kokius dviračius minsite?

Marius: Minsime turistinius dviračius. Prieš kelionę juos kruopščiai patikrinome, bet niekada negali žinoti, kas gali atsitikti. Tikimybė, kad subyrės rato guoliai ar grandinė nutrūks, visada egzistuoja. Esame tam pasiruošę.

Šiaip nemėgstu keisti dviračių. Kai turiu tai, kas man patinka, įsimyliu. Vis dėlto per gyvenimą teko pakeisti gana nemažai dviračių. Beje, Kembridže pardavinėju dviračius.

Manvydas: Mano dviratis yra turistinio ir sportinio dviračio hibridas. Būtent tai, ko ir reikia. Mano įsitikinimu, pagrindinis reikalavimas dviračiui - kokybė. Jis turi būti surinktas iš kokybiškų ir laiko patikrintų įmonių dalių. "Suvažinėjęs" esu gal 4-5 dviračius.

Dviratis yra jūsų kasdieninė susisiekimo priemonė ar naudojatės ir kitu transportu?

Marius: Aš važinėju tik dviračiu. Tik kai reikia važiuoti į verslo seminarą, naudojuosi viešuoju transportu.

Manvydas: Kembridžas - tai ne Londonas. Čia visi atstumai yra laisvai pasiekiami dviračiu. Pamenu, tik atvažiavęs čia gyventi, važinėjau autobusu, bet po poros savaičių supratau, jog dviratis - tai išsigelbėjimas. Greičiau, patogiau, sveikiau ir nieko nekainuoja.

Kaip ir kuo gyvenate Didžiojoje Britanijoje? Ko labiausiai pasiilgstate, pasigendate?

Marius: Gyvename Kembridže. Daugelis lietuvių nuomojasi pavienius kambarius. Mes irgi - ne išimtis.

Man patinka, kad galiu tobulinti savo anglų kalbos žinias, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių, kitomis kultūromis, tačiau labai pasiilgstu šeimos. Dažnai jaučiu nostalgiją Lietuvai, nes daug keliavau po ją su dviračiu, būtų labai smagu vėl aplankyti kai kurias vietas.

Manvydas: Man trūksta Lietuvos atmosferos, savų veidų, savos kalbos. Neseniai žiūrėjau į horizontą, stebėjau paukščius, augalus. Viskas labai gražu, tačiau svetima. Regis, tau tai nepriklauso, žemės grumsto nesinori imti į rankas. Lietuvoje viskas kitaip, esi suaugęs su savo kraštu, viskas miela ir artima širdžiai.

Kaip jūsų žygį vertina britai?

Dažniausiai vadina išprotėjusiais dėl to, jog tokį atstumą norime įveikti per tiek laiko. Kai pridedame, jog šiuo metu turime tik 150 svarų sterlingų savo bendroje sąskaitoje - tik sukioja galvą, nesupranta, kaip tai įmanoma.

Neseniai susipažinome su vienu britu, kuris daug metų dirbo filmų versle. Esame pasiryžę kartu su juo kurti dokumentinį filmą apie musų kelionę ir socialines problemas Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Kol gyveni Lietuvoje, nesuvoki emigracijos masto. Tik atvažiavę į Angliją supratom, koks tai iš tiesų masinis reiškinys.

Neseniai žiūrėjau į horizontą, stebėjau paukščius, augalus. Viskas labai gražu, tačiau svetima. Regis, tau tai nepriklauso, žemės grumsto nesinori imti į rankas. Lietuvoje viskas kitaip.