Plastiški, gracingi, nesivaržantys ir nevaržantys kitų šokėjėliai klestelėjo pasitarimų salėje, ir kol juos atlydėjusios mamytės gėrė kavą, pasidalino ringo įspūdžiais ir jauduliu. Juokėsi, kad kažkada mažųjų grupė buvo pasivadinusi taip, kaip dabar vadinasi viena odontologijos klinika, o Isado - tai garsios praėjusio amžiaus amerikiečių modernaus šokio pradininkės Isadoros Dunkan vardo trumpinys. Vaikai neatrodė sužvaigždėję ir patikino, kad tik šokis juos gali atplėšti nuo žemės. Be to, visiems, išskyrus vieną mergaitę, pastarasis pasirodymas televizijoje nebuvo debiutas; mažieji šokėjai suskaičiavo dalyvavę 50-yje koncertų, gastroliavę svečiose šalyse. Nieko nuostabaus - juk treniruojasi nuo ketverių metų. Šiuo metu jie su vadove dar svarsto, į kokios šalies sportinių šokių čempionatą vyks vasarą.
Šokių studijos vadovė Ingrida Grigišienė sakė, kad kasmet su šokėjais aptaria savo tikslus ir projektus. Penketukas esąs be galo atsidavęs šokiui ir stengiasi būti lyderiai, ir jo nereikia raginti kaip didesniųjų šokėjėlių: atėję į treniruotę, nelaukę vadovės nurodymų, stoja šokti ir kartoja judesius, kurie dar ne visai pavykę. Padeda tai, kad vadovės asistentai visi yra šokę "Isado" studijoje.
Septynerių metų Benui nesukeltų streso, jeigu reikėtų vesti seminarą apie šokius paaugliams ir suaugusiems. Nes kartą jau mokė "Viščiukų maršą" šokti vaikus, o kitą kartą - gimnazistus. Ir jam nesvetimi klasikinio, gatvės, modernaus ir sportinio šokio stiliai.
"Šokis gimsta iš vizijų ir idėjų. Pusmetį jie treniruojasi iki ataskaitinio kalėdinio koncerto, paskui, ramiai pakartodami jau paruoštus festivaliams ir konkursams šokius, mokosi statyti šokių kompozicijas. Jie renkasi muziką, galvoja temas ir siužetus, ieško judesių. Vieni ruošia solo, kiti - trio. Vadovai jiems pataria, bet į kūrybinį procesą nesikiša, todėl metų pabaigos koncertas jiems būna staigmena. Kiti vadovai mane laiko truputį išprotėjusia, kad "darau iš vaikų choreografus", bet pernykščiai debiutai buvo geri, ir kai kuriuos vaikų sukurtų kompozicijų fragmentus mes parodėme "Talentų ringe", - pasakojo vadovė Ingrida. Ji sakė, kad kiti "Isado" vaikai ne ką prasčiau šoka, bet šio penketuko tėveliams užteko ryžto važinėti į repeticijas, į televizijas, pirkti prabangius scenos drabužėlius.
"Noriu būti šokėjas, ir viskas"
Penketukas, paklaustas, kaip pateko į "Talentų ringą", sakė, kad jie jau yra šiek tiek žinomi, ir juos pakvietusi renginio režisierė. Pirmosios rungties kompozicija buvo "Musyčių paradas", antroji - "Galingieji reindžeriai", "Pokemonai" ir superfinale - "Supermario"(populiaraus kompiuterinio žaidimo improvizacija).
Vaikai nusprendė, kad gilių prasmių šokyje paieškos kiek paūgėję, o dabar tegyvuoja smagus šou.
Paklausiau penketuko, kaip ir kodėl jie šoka.
Rugilė Valiukaitė (9 metai): "Kiek save prisimenu, visada šokau - nuo mažens, prie veidrodžio. Viena pati šokau pramoginius šokius. Mano mama irgi mėgsta šokti, bet daugiau šokėjų giminėje nėra. Šokdama jaučiuosi savimi."
Greta Vaičytė (10 metų): "Visada norėjau būti šokėja. Kartais brolis supykdavo, kai per garsiai pasileisdavau muziką. Pradėjau lankyti šokius darželyje, pas vadovės Ingridos mamą. Pirmieji šokiai buvo "Traukinukas" ir "Šokoladas", ir aš turbūt ištirpau, kaip man patiko. Salė tada atrodė didžiulė. O dabar jau nebesuskaičiuoju, keliose salėse teko šokti. Patinka statyti šokius, mes su drauge ir "Musytes" padėjome vadovei pastatyti."
Greta Jonikaitė (10 metų): "Aš norėjau šokti, nes mano mama šoko, kai buvo maža. Tai ir mano svajonė. Reikia labai stengtis, norėti, daug repetuoti, kad ko nors pasiektum. Ir dar reikia būti drąsiai."
Meda Kulertaitė (8 metai): "Kai šoku, jaučiuosi atsipalaidavusi, nes man labai patinka šokti. Jūs sakote, gyvūnai grakštūs - elniai ten visokie. Man labiau patinka šokėjai profesionalai. Žiūriu per televiziją tokias laidas kaip "Šok su manimi" ir panašiai."
Benas Latanauskas (7 metai): "Nelabai jau prisimenu, nuo ko pradėjau. Bet man už futbolą labiau patiko šokiai. Juos pradėjau lankyti darželyje, vadovė pamatė, kad aš jau gerai šoku, ir atvedė čia. Dabar aš jau nejaučiu baimės, kai išeinu į sceną. Man tai patinka šiaip šokti, ir viskas. Jaučiuosi labai gerai - atrodo, kad skrendu. Arba būnu koks nors personažas. Noriu būti šokėjas, ir viskas, o kur šokti, man nesvarbu. Dar galėčiau būti vaikų šokių mokytojas."
Vaikai pasakojo, kad per tuos ketverius treniruočių metus įprato nevėluoti, susikaupti, girdėti, ką sako vadovė ir tuo pat metu galvoti, ką daro, greitai ir be vargo išmoksta naujų judesių. Kaip tai pavyksta?
"Mus vienija meilė šokiui", - sakė. Džiaugėsi, kad vadovė Ingrida jais tiki, sako, kad jie lankstūs, ir nevaržo jų improvizacijų. O tas pašaliečiui juodas atrodantis darbas per treniruotes, tas kone skausmingas šokio "šlifavimas" - toks įprastas, kad net nepavargsta. Tik Benas pridūrė, kad norėtų daugiau palakstyti kieme.
Kas yra žvaigždė
Vaikai mintijo, kad ne visi žmonės, kuriuos rodo per televiziją, yra tikros žvaigždės. Tie, kurie pučiasi, greičiausiai užgęsta.
"Kad neužgestum, reikia didelio talento ir dar daugiau darbo. Tobulumui nėra ribų, nors man ir dabar atrodo, kad šoku gerai", - sakė Greta Jonikaitė.
"Reikia scenoje parodyti, kas yra tavo viduje. Jausmą", - sakė Meda.
"Kad taptum žvaigžde, reikia repetuoti. Visko reikia. Labai norėti, ir pasiseks. Todėl nėra, kas man nesisektų", - paprastai sakė Benas. Ir pagalvojęs pridūrė: "Manau, kad ir prezidentas turi mokėti gerai šokti."
"Geram šokėjui reikia daug drąsos ir užsispyrimo", - sakė Rugilė.
"Akių negali atitraukti nuo šokėjo, kuris labai stengiasi, bet to nesimato. Jo noras šokti yra didesnis už bet kokį kitą", - sakė Greta Vaičytė.
Vadovė irgi juokėsi, kad mergaitėms ir ypač Benui nėra nieko geresnio už aplodismentus; jais vaikai minta. Kuo žiūrovai labiau palaiko, tuo geriau pavyksta perteikti šokio mintį. "Isado" vaikai jau žino pergalės skonį, ir kai vadovė sako: "Gal mums užteks ir trečios vietos?", jie su tokia nuomone nesutinka.
Kai paklausiau, ar vaikai norėtų šokti žinomo choreografo Jurijaus Smorigino baleto trupėje, juokdamiesi sušuko: "Ne!" Kol kas jiems didžiausias autoritetas yra vadovai Ingrida ir treneris Tomas Araškevičius. Kai buvo mažas, Benas sakydavo, kad užaugęs nori būti Tomu.
Vaikų pasiteiravau, ką jie darė, kad nugalėtų jaudulį prieš pasirodant "Talentų ringe": spaudė kumštį, amuletą, meldėsi ar drebėjo, Greta Vaičytė atsakė už visus: "Kartojome šokį."
Rašyti komentarą