Miško gėrybių mažiau, bet rinkti apsimoka

Voveraitės jau baigiasi

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas, Varėnos bendrovės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius teigia, kad, palyginti su ankstesniais metais, šie yra gerokai prastesni grybų rinkėjams ir perdirbėjams, bet mėlynių derliaus supirkimas pasiekė statistinį metinį vidurkį - 1,5 tūkst. tonų.

„Dzūkiją alina karščiai, - atsidūsta V.Varanavičius. - Varėna apskritai jau pamiršo, kas yra lietus, o kitur jei trumpai ir nulyja, miško gėrybėms tai didelės reikšmės jau neturi. Voveraičių derliaus metinio vidurkio nė nesapnuojame pasiekti - jų produktyviausias metas yra liepa ir rugpjūčio pirma pusė, o po Žolinių jau tradiciškai prasideda ruduo. Ir rinkėjų miškuose smarkiai sumažėja, nes moksleiviams baigiasi atostogos, kaimuose prasideda rudens darbymetis“.

Užtat voveraičių kaina Dzūkijoje žemiau 13 litų už kilogramą nebuvo nukritusi, vienu metu perdirbėjai jas supirko net po 16 litų už kilogramą. Taigi, nors ieškoti negausiai dygstančių grybų reikia ilgiau, kojų nuovargį kompensuoja solidesnis uždarbis.

Įmonės lietuviškų voveraičių trūkumą kompensuoja atsivežtinėmis. Anot V.Varanavičiaus, šiemet, ko gera, tik 30 proc. produkcijos bus pagaminta iš savų voveraičių derliaus, didžioji dalis - iš importinių.

„Baltarusiai voveraičių šiemet labai turtingi - į jų kraštą vis slinko lietaus debesys, o ir šiaip ten miškai drėgnesni, - sako jis. - O Dzūkijos dirvožemis - grynas smėlis, vos porą dienų dangus nepalaisto jo, ir kyla sausra“.

Koją pakišo lenkai

Švenčionių rajone įsikūrusios Masevičiaus įmonės „Girios“ direktorius Modestas Masevičius patvirtino, kad apie 70 proc. miško gėrybių taip pat įsiveža iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos.

Jis atkreipė dėmesį, kad mūsų perdirbėjams šiemet koją pakišo lenkai. Mat Lenkijoje karščiai buvo dar didesni ir voveraičių visai nėra - jų perdirbimo pramonė sustojusi. Todėl lenkai masiškai važiuoja į Lietuvą ir perperka grybus iš mažųjų supirktuvių, už voveraičių kilogramą mokėdami vos litu daugiau nei lietuviškos įmonės.

„Perpirkę net ir be dokumentų jie su mūsų voveraitėmis važiuoja kiaurai per sieną ir niekas jų netikrina, - piktinosi M.Masevičius. - O mūsų verslininkams tenka grybų atsivežti iš už kitos sienos. O kai Baltarusijoje ir pas mus kainos vienodos, nelabai ir vežti apsimoka - didėja sąnaudos“.

Miško gėrybių perdirbėjai daugiau nei 90 proc. savo produkcijos eksportuoja. Pagrindiniai Lietuvoje paruoštų grybų vartotojai - vokiečiai, prancūzai. Šie perka voveraites, o italai ir ispanai pirmenybę teikia šaldytiems lietuviškiems baravykams.

Baravykai „pabėgo“ į Aukštaitiją

Deja, keletą pastarųjų metų baravykų Lietuvoje užaugdavo tik pavalgyti, komercinių kiekių nebuvo. Tačiau verslininkai nepraranda vilties kada nors sulaukti šių grybų pulkaunykų gausos.

Pasak V.Varanavičiaus, Dzūkijoje prieš porą savaičių baravykai buvo pasirodę, bet piečiau Paluknio jau nebedygo. Ir tas dygimas buvo simbolinis - vienos nakties, be to, grybai buvo pagraužti kirminų.

„Baravykai dar turėtų išlįsti, jiems labai daug drėgmės nereikia. Tegul tik nulyja stiprokai rugpjūčio pabaigoje ir jie per vieną naktį gali išaugti“, - prognozavo verslininkas ir pridūrė, kad ir pats nepraleidžia progos patirti malonumą savo rankomis vieną kitą baravyką išrauti.

Jis teigė, kad baravykai iš Dzūkijos augimviečių pamažu traukiasi į Aukštaitiją - Rokiškio rajone, Labanoro girioje, miškuose aplink Panevėžį jų randasi vis gausiau. V.Varanavičiaus manymu, tokią baravykų „migraciją“ lemia drėgmės stygius Dzūkijoje, kuris keletą pastarųjų metų užklumpa kaip tik rugpjūčio antroje pusėje.

Iškirtus mišką, nelieka ir uogų

Uogautojus maloniai nustebino mėlynių gausa, mat pernai jų derlius buvo kaip reta didelis, todėl šįmet tikėtasi menkesnio. Bet, pavyzdžiui, Dzūkijoje jų supirkimo kaina išliko gana aukšta - nuo 7 iki 7,5 lito už kilogramą. Geras uogautojas per dieną nesunkiai gali užsidirbti 100 litų ir daugiau.

Pasak M.Masevičiaus, pastaruoju metu grybų ir uogų derliams įtakos turi ne tik gamtos sąlygos, bet ir masiniai miškų kirtimai.

„Rinkėjai skundžiasi, kad nukakę į savo įprastus uogynus randa tik iškirstus miško plotus, - sakė jis. - O toje vietoje, kur miškas iškertamas, nebelieka nei grybų, nei uogų. Vėl jų galima sulaukti tik po kelių dešimčių metų, kol susiformuoja samanos, užsisėja uogienojai ir pan. Jaunuolynuose grybų dar galima rasti, bet mėlynės juose neauga“.

Bruknių uogos taip pat vertingos, tik bėda, kad jos renkamos pusžalės, o aplinkosaugos specialistai apie tai nieko nenori žinoti. Pasak M.Masevičiaus, Baltarusijoje, Vitebsko srityje, brukniauti leidžiama tik nuo rugpjūčio 15 d., o to nepaisantieji griežtai baudžiami.

„Galvojame ir mes Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vardu kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad įvestų laiko apribojimus, nuo kada pagal gamtos sąlygas būtų leidžiama brukniauti“, - sakė verslininkas.

Sezoninis uždarbis vilioja

Sezono metu įmonėje „Girios“ dirba apie 120 žmonių - trečdaliu daugiau nei žiemą. Per metus ši įmonė vidutiniškai perdirba apie 500 t voveraičių, 300 t baravykų, o mėlynių užšaldoma net iki 3000 t.

Varėnos įmonėje „Vipreka“ šią vasarą darbuojasi daugiau nei 90 žmonių, o žiemą nelieka nė 20-ies.

„Prireikus papildomų darbo rankų, jų atsiunčia darbo birža, bet maždaug 50 proc. sezoninių darbuotojų yra kasmet tie patys, - teigia V.Varanavičius. - Sandėliuose įdarbiname ir moksleivius, studentus - ten nereikia plušėti visą darbo dieną, ir vaikai patenkinti, ir mums džiugu, kad yra jaunų žmonių, kurie nori užsidirbti ir netingi“.

Jau keletą metų įmonės nesteigia savo supirktuvių - iš rinkėjų grybus superka gyventojai, įregistravę šią veiklą pagal individualios veiklos pažymas. Įmonei „Vipreka“ grybus ir uogas tiekia apie 30 supirkėjų.

Tačiau verslininkai pastebi, kad miško gėrybių rinkėjų nuolat mažėja.

„Kaimai nyksta, jų gyventojai sensta, o mūsų valdžia nesiima šios problemos spręsti, nekuria darbo vietų, kad jaunimas pasiliktų provincijoje. Sezoninis darbas nėra išsigelbėjimas, nors iš tiesų yra tokių šeimų, kurios rimtai užsiima miško gėrybių surinkimu ir per vasarą užsidirba pinigų pragyvenimui visiems metams“, - teigė M.Masevičius.