Ką šiandien reiškia būti žmogumi iš Lietuvos?

Kai visas pasaulis ranka pasiekiamas, kai maišosi kalbos, išsitrina bendravimo ribos, kyla kausimas, kas mus, lietuvius, išskiria iš kitų tautų. Kas sudaro mūsų tapatybę, ką reiškia būti Lietuvos žmogumi šiuolaikiniame pasaulyje, koks yra lietuvio savasties kodas – atsakymai į šiuos klausimus skleidėsi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje vykusio patyriminio projekto „Lietuvio kodas“, skirto Pasaulio lietuvių metams ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, metu.

Būtinybė apie tai kalbėti kyla stebint kasdienes situacijas mokykloje: vaikai vis dažniau susiduria su emigracijos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, jaunimas dažnai svarsto apie emigraciją ir įsivaizduoja galįs atsisakyti lietuviškos tapatybės. Reflektuoti apie tautinę tapatybe – labai svarbu – mokslininkai teigia, jei lietuviška tapatybė silpna dar būnant Lietuvoje, ateityje emigravęs žmogus patenka į savivokos „smegduobę“ – yra pasmerktas nesuprasti nei savęs, nei savo aplinkos.

Naujų iššūkių akivaizdoje istorijos ir literatūros mokytojai dažnai paliekami vieni spręsti sudėtingas mokiniams kylančias savasties dilemas, tad nuspręsta į tapatybės ugdymo procesą, dažnai vykstantį tyliai ir nepastebimai, įtraukti visų dalykų mokytojus, siūlyti patyrimines veiklas, per moksleivių patirtį bandyti atskleisti lietuvio tapatybės savastį, per kūrybines, pažintines veiklas imtis ugdyti moksleivių savivoką. Projektu „Lietuvio kodas“ siekta sutelkti mokinius ir mokytojus švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir paminėti Pasaulio lietuvių metus, geriau pažįstant gimtąjį kraštą ir jo žmones. Patyriminės veiklos kryptis pasirinkta neatsitiktinai – gimnazija dalyvauja nacionaliniame projekte „Lyderių laikas 3“ ir siekia atrasti paveikiausią patyriminio mokymo taikymo modelį.

Projektą sudarė 3 dalys: 1-ų kl. mokiniams vyko kūrybinės dirbtuvės „Atrandame kultūros ženklus“, 2-ų klasių mokiniai dalyvavo protų mūšyje ir atliko kūrybines užduotis, 3-ių klasių mokiniams buvo organizuota patyriminė-pažintinė veikla – kaip galimybė ruoštis rašiniui. Į projekto veiklas aktyviai įsitraukė ir 4-ų klasių mokiniai, tapę ekspertais ir mokytojų pagalbininkais. Tądien į vieną pynę pynėsi pažinimas tyrinėjant Lietuvoje augančias vaistažoles, susipažįstant su kultūros ženklais – akrostichu, gamtos paveldu, dainomis, valgiais, kuriant plakatus, kviečiančius į Lietuvą, prisimenant ryškiausias istorines asmenybes. Vienas renginių – sporto varžybos. Juk sportas – neatskiriama lietuvio tapatybės dalis. Šįkart varžybose dalyvavo ir 3 šalia esančių progimnazijų komandos – svečiai turėjo puikią progą susipažinti su gimnazija, joje vykdoma veikla.

Projekto veiklas gražiai papildė įdomūs susitikimai: savo grįžimo į Lietuvą istoriją pristatė ispanų kalbos mokytojas Aleksas Kulvietis, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas daktaras Giedrius Janauskas skaitė paskaitą apie lietuvių išeiviją nuo 19 a. iki šių dienų „Lietuvių pasaulis: herojai, istorija, pasakojimai“.

Projektu buvo siekiama ugdyti mokinių pasididžiavimą savo krašto istoriniu, kultūriniu paveldu, stiprinti mokytojų bendradarbiavimą ir dalykų integracinius ryšius; per kūrybines veiklas, moksleivių patirtį atskleisti lietuvio tapatybės savastį. To link mažas žingsnelis padarytas: reflektuojant nuspręsta, kad yra daugybė būdų ir galimybių sujungti žmones, leisti jiems pajusti vienybę, bendrumą, bendruomenę. Kiekvienas savo lietuvybę atranda ir puoselėja skirtingai – didžiuodamasis, klausdamas, tyrinėdamas, didžiuodamasis savo gimtąja kalba, krašto istorija ir žmonėmis. Mokykloje vykusios lietuvio kodo paieškos skelbė žinią, kad gera yra būti lietuviu – augti ir kurti, šviestis ir šviesti – ir Lietuvai, ir pasauliui.