Mokyti širdį atverti

Literatūriniam, kalbos ugdymo lavinimui tarsi lieka mažiau vietos, nes tam reikia daugiau įtampos, įžvalgų, charakterio atskleidimo, galų gale net skvarbesnio savęs pažinimo. Tam reikia laiko, o jis toks brangus ir fiksuotas.

Literatūros pamokose mokytojai verčiasi per galvas tiek progimnazijose, tiek gimnazijose – per trumpą laiką aibė autorių, jų kūrybos bruožų, paviršutiniško kūrinio nagrinėjimo ir pabaigai sukurpiamas šabloninis neišgyventos, nepajaustos, neapmąstytos literatūros rašinys. Štai – pakilome dar vienu „leveliu“ vėjo greičiu skriejančiame gyvenime.

LITERATŪROS pamokose vaikas turėtų PAMILTI LITERATŪRĄ, išmokti pajausti ir įsigyventi į veikėjo sielą, ją perprasti. Šiose pamokose ypatingai ugdomas emocinis intelektas, vertybinė sistema, kuria žmogus vadovausis visą likusį savo gyvenimą. Turime leisti vaikams pajausti kūrinio gelmę, veikėjo veiksmų prasmę. O tam reikalingas visagalis LAIKAS... Tokiose pamokose, nustūmus į šoną visą skubantį gyvenimą, visus pamokų „fintus“ – žaidimukus, programėles, atitraukiančias elektronines erdves, tiesiog susėdus su vaikais leisti jiems NETURĖTI KĄ VEIKTI – palikti juos tik su savimi.

Ir tuomet, po keleto minučių ramaus, rodos beprasmio sėdėjimo, nurimsta protas, ima ir grįžta žmogiškumas, paprastumas į mokinio širdį. Pastebimos įžvalgos, kurios verčia susimąstyti kartais net ir patį mokytoją. Literatūros pamokoje laikas turi sustoti. Nustokime pildyti „šiuolaikinio vaiko“ įgeidžius. Vaikai visada buvo, yra ir bus savalaikiai savam laikmečiui, o jausmai ir emocijos amžinos tūkstantmečius. Leiskime, duokime jiems galimybę vėl būti nuoširdžiais, jautriais, širdingais žmonėmis. Kad tai juose pabustų, jų dėmesio netrikdykime, leiskime jiems ramiai PANUOBODŽIAUTI. Tai tik skatins kūrybiškumą, mąstymą plačiąja prasme. Galbūt mums pavyks ir bent tokiu būdu mūsų ateinanti karta dar ne visai prasmegs internetinėse „šaudyklėse“ ir dar gebės matyti tikrą skausmą kito akyse.

O iš kur gauti to mistinio visagalio LAIKO? Tikro mokytojo, norinčio išugdyti savo mokinius gerais žmonėmis, galvoje kirba daugybė minčių, dvejonių, abejonių. Lai viena iš jų būna dėl dabartinių programų turinio... lai kirba galvoje...