Vilniuje – rasistinis neapykantos išpuolis: neapsikentęs konkurento iš Rytų, lietuvis iškabino įžeidžiančius plakatus

Prekiautojas, neapsikentęs kitataučio sėkmės prekyboje, kiosko languose iškabino du popieriaus lapus, kuriuose ragino nepirkti iš „čiurbanų“ lauke priešais. Visgi toks lietuvio akibrokštas sėkmingai nesibaigė – vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla už neapykantos kurstymą.

Ragino nepirkti iš „čiurbanų“

T. Martišius 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 8 val. ryte Vilniaus mieste ant savo prekybos kiosko lango visiems pirkėjams matomoje vietoje tyčia, norėdamas viešai pasityčioti ir paniekinti žmogų dėl jo kilmės, viešai iškabino A4 formato lapus, ant kurių buvo parašyta „nepirk iš čiurbanų lauke priešais, pirk iš ūkio tiesiai!!!“ ir „nepirk!!! Vaisių iš čiurbanų nes gali tekti gerti..... espumizama!“

Lietuvis tokiais užrašais ne tik viešai tyčiojosi iš azerbaidžaniečio, bet ir iš visų Kaukazo regiono tautų. Pavyduliaujantis vyras dėl nepagarbių veiksmų liko nubaustas – Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo įrodyta, kad T. Martišius šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

170 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

T. Martišius su teisėsauga buvo susidūręs ne kartą. Prieš tai 12 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, teistam vyrui atsakomybę dėl neapykantos kurstymo prieš azerbaidžanietį sunkina tai, kad jis vėl nusikalto būdamas recidyvistu – nusikalto dar neišnykus teistumui.

Teisme kaltinamas vyras sakė, kad azerbaidžanietis su žmona vykdė prekybą priešais T. Martišiaus paviljoną, o santykiai apie dvejus metus buvo draugiški, be jokių konfliktų. Tačiau, anot jo, viskas pasikeitė, kai pasirodė kitas prekybininkas, kuris pradėjo kaltinti T. Martišių nebūtais dalykais, taip pat rašyti įvairius skundus dėl jo įmonės.

Pasak T. Martišiaus, dėl besitęsiančių įvairaus pobūdžio konfliktų jis sugalvojo padaryti akciją prieš prekiautoją iš Azerbaidžano, bet neturėjo tikslo įžeidinėti, o viską darė tik juokais, taip pat paminėjo, kad nežinojo vyro tautybės.

Vilnietis teisme vėliau prisipažino, kad plakatus pakabino iš pykčio, o užrašus ketino laikyti pakabintus visą dieną.

Jis teigė, kad skelbimus pakabino anksti ryte, plakatai kabėjo vieną valandą, o atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad nieko neteisėto nenustatė, tik liepė nukabinti skelbimus.

Teisme recidyvistas sakė, kad viename iš plakatų jis turėjo omenyje, kad azerbaidžaniečių produkcija nėra geresnė nei jo, o pavadinęs žmones „čiurbanais“ pasisakė ne prieš kilmę, o prieš patį nukentėjusįjį ir jo žmoną, kaip prekybininkus ir jų prekybos vietą, taip pat joje dirbusią pardavėją.

Pavydėjo, kad iš kaimynų perka daugiau

Nukentėjęs azerbaidžanietis teismo posėdžio metu nurodė, kad T. Martišius jau iš anksčiau jį daug kartų įžeidinėjo, o pagrindinė nesutarimų priežastis – jų prekyba vyksta sėkmingai, pas juos buriasi daugiau klientų, o iš recidyvisto niekas nieko neperka.

Kai vyras užkabino užrašus ant lango, žmonės pastebėjo ir pasakė sutuoktinių porai, o jie nutarė paskambinti policijai.

Nors T. Martišius sakė esąs nežinantis prekiaujančio vyro tautybės, azerbaidžanietis atskleidė, kad visgi vilnietis žinojo, iš kur vyras yra kilęs, ir daug kartų sakė jam važiuoti atgal į savo šalį.

Azerbaidžaniečio žmona supranta lietuviškai, todėl, kai pažiūrėjo į lapus, suprato, kad juose parašyta nepirkti iš „juodojo“, nes nunuodys. Jam buvo paskirtas žodis „čiurbanas“, kuris yra įžeidžiantis, nes visi žmonės žino, kad jis yra tamsaus gymio prekiautojas.

Anot vyro žmonos, atvykus policijai, T. Martišius nenorėjo nuimti užrašų, todėl jie prašė pareigūnų neišvažiuoti, kol jis jų nepašalins. Moteris sakė, kad užrašai kabėjo apie pusę dienos, ir kol pora laukė policijos, daug žmonių vaikščiojo ir skaitė, kas užrašyta ant lapų. Atvykus policijai pora parašė pareiškimą.

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad žodis „čiurbanas“ yra nelietuviškas, atėjęs per slavų kalbas į lietuvių kalbą. Žodis turi kelias reikšmes, tačiau viena jo prasmė – turintis psichinių nukrypimų asmuo, ne iki galo viską suprantantis. O šis žodis paprastai yra skiriamas tamsaus gymio žmonėms, todėl yra įžeidžiančio pobūdžio.

Teismas recidyvistą pripažino kaltu

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, konstatavo, kad T. Martišius padarė nusikalstamą veiką prieš kitatautį.

Nustatyta, kad T. Martišius visiems matomoje vietoje, ant prekybos kiosko lango, tyčia pakabino A4 formato lapus su įžeidžiančiais žodžiais, ragindamas nepirkti iš azerbaidžaniečio kiosko.

Nors kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje prašė spręsti klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, teismas įrodė, kad kaltinamojo padarymo nusikaltimo mažareikšmiškumo nepagrindžia tai, kad teiginiai buvo užrašyti lapuose, o ne paskleisti internete.

Vyras ne tik laikė pakabintus lapus ilgesnį laiką, bet ir nukabino juos ne savo iniciatyva, o tik atvykus policijai ir nurodžius tai padaryti. Be to, vyras iš anksčiau yra teistas ir pripažintas recidyvistu, o tai nepalengvina aplinkybių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis pripažino T. Martišių kaltu, nes viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę ir jai priklausantį konkretų asmenį dėl kilmės, bei skyrė jam 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros organizacijose bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų.