Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 m. aptiko listerijos bakterijų.
Anksčiau skelbta, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.
Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinės naudos: bendrovės lėšų, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
2016 m. P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d., tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.
2016 m. pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą