Tarnybų žaidimėliai? Su A. Paleckiu dėl šnipinėjimo teisiamam verslininkui poveikį gali daryti tyrimas dėl vaikų pornografijos

Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB), kurio iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, negali pasakyti, kodėl tyrimas tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, ir siūlo kreiptis į prokurorus, o prokuratūra jo apskritai nekomentuoja.

A. Paleckis portalui taip pat teigė nenorintis gilintis į tai, ar kartu su juo teisiamųjų suole atsidūręs D. Bertauskas, kurio parodymais išimtinai ir remiami jam pateikti kaltinimai, tokiu būdu buvo „pakabintas“.

Alfa.lt šaltinis, panoręs anonimiškumo dėl galimo neigiamo dėmesio iš šioje istorijoje aprašomų tarnybų, kelia versiją, kad tyrimas dėl vaikų pornografijos gali būti puikus spaudimo įrankis – nuo to, kaip verslininkas elgsis ir kokius parodymus duos teisme, gali priklausyti ir tyrimo dėl vaikų pornografijos likimas; jis gali būti nutrauktas arba virsti baudžiamąja byla.

O surinkti negausūs, sunkiai patikrinami, bet įdomūs duomenys rodo, kad kaltinamųjų suėmimai ikiteisminiame tyrime dėl šnipinėjimo prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai D. Bertausko biure buvo atlikta krata dėl vaikų pornografijos, kurios metu biure lankėsi ir A. Paleckis. Suimtas vilnietis verslininkas daug kartų savo kaltę tai pripažindavo, tai vėl paneigdavo.

Nesibaigiantis tyrimas

A. Paleckis ir D. Bertauskas šiuo metu yra teisiami dėl galimo šnipinėjimo Rusijai. Įtariama, kad nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, kai buvo sulaikyti, abu kaltinamieji lankėsi Rusijoje, bendravo su įvairiais asmenimis, tarp kurių – Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavęs buvęs „Alfa grupės“ vadas Michailas Golovatovas, 2011 m. Lietuvos prašymu sulaikytas Austrijoje, vėliau skandalingai paleistas.

Lietuvoje A. Paleckis ir D. Bertauskas galimai vykdė įvairias jiems paskirtas užduotis – mezgė pažintis ir verslo kontaktus, rinko informaciją apie Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus ir teisėjus, turėjo pasirūpinti, kad už pinigus teisėsaugos institucijoms būtų pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatą.

D. Bertauskas šioje byloje savo kaltę pripažįsta. Tačiau Alfa.lt išsiaiškino, kad prieš tai šioje istorijoje buvo keletas keistenybių – vilnietis verslininkas daug kartų keitė savo versiją ir tai paneigdavo kaltinimus, tai vėl pripažindavo, be to, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pornografijos.

Įprastai tokios bylos turi vienodą scenarijų, yra gan paprastos ir išnagrinėjamos labai greitai. Dažniausiai vaikų pornografijos mėgėjas įkliūna, kai internete siunčiasi ar kur nors įkelia vaikų pornografiją, kurią aptinka JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras.

Pastaroji institucija duomenis apie vaikų pornografiją, jei šios siuntėjas ar gavėjas pagal IP adresą būna Lietuvoje, perduoda LKPB. Kriminalinė policija, gavusi šią informaciją, pagal IP adresą suranda potencialų įtariamąjį ir po kurio laiko atlieka kratą jo namuose, darbovietėje.

Kratos metu paimamos visos skaitmeninės laikmenos – telefonai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai. Jei pastaruosiuose randama vaikų pornografijos, jos savininkui telieka muštis į krūtinę ir atgailauti – jis jau sučiuptas už rankos.

Alfa.lt duomenimis, panašiai klostėsi ir D. Bertausko istorija – JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras gavo duomenų, kad 2018 m. birželio 25 d. vilnietis verslininkas į savo „Gmail“ e. pašto paskyrą įkėlė 6 e. bylas su vaikų pornografija.

LKPB, gavus šią informaciją, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo vaikų pornografija. Po kelių mėnesių pareigūnai apsilankė D. Bertausko biure, kuriame atliko kratą ir paėmė kompiuterius bei kitą techniką, kurioje galėjo būti saugoma vaikų pornografija.

Nepatvirtintais Alfa.lt duomenimis, pareigūnai galėjo rasti apie 1 tūkst. pornografinių e. bylų, o D. Bertauskas pripažino, kad rinko tokią pornografiją ketverius metus. Įprastai toks ikiteisminis tyrimas būtų per keletą mėnesių užbaigtas ir perduotas teismui, o vaikų pornografijos bylos dažniausiai būna išnagrinėjamos taip pat per keletą mėnesių.

Kadangi vaikų pornografija nėra laikoma sunkiu nusikaltimu, o už rankos sugauti jos mėgėjai, patarti advokatų, kaltę pripažįsta ir deklaruoja nuoširdžiai besigailintys savo nusikaltimų, tokios bylos nagrinėjamos pagreitinta tvarka – teismui perduodama ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjai perskaito kaltinamųjų duotus parodymus ir neapklausinėja jų teisme, vietoje nuosprendžio surašo baudžiamąjį įsakymą, dažniausiai net nepamatę asmens, kurį nuteisė.

Tačiau D. Bertausko atveju – viskas kitaip; ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas, o prokuratūra, paklausus apie jį, visiškai atsisako komentuoti.

Prisipažinimų „Taip ir ne“

Įdomus sutapimas – kai 2018 m. spalio 10 d. į Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, veikusį D. Bertausko biurą pareigūnai atėjo daryti kratos dėl vaikų pornografijos, šiame verslo reikalais lankėsi ir A. Paleckis. Tačiau pats politikas to portalui nepanoro komentuoti ir į kratos detales nesileido.

Neoficialiais Alfa.lt duomenimis, kuriuos dėl prokuratūros pozicijos vargu ar įmanoma patvirtinti, kratos metu D. Bertauskas, sužinojęs, kad ieškoma vaikų pornografijos, teiravosi pareigūnų, ar įmanoma, kad apie šią istoriją nesužinotų jo šeima, o pareigūnai atsakė, kad tai įmanoma.

Dar viena įdomi aplinkybė, kurią vargu ar įmanoma patikrinti, – Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje šnipinėjimo byloje yra duomenų, kad iškart po kratos vilnietis verslininkas naršė internete ir domėjosi, ką reiškia tokios sąvokos kaip „slaptasis liudytojas“, „slaptasis agentas“.

Ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pornografijos greitai nustelbė kilęs šnipinėjimo skandalas – Alfa.lt duomenimis, 2018 m. spalio 24 d. D. Bertauskui buvo pareikšti įtarimai šnipinėjimu, o kitą dieną buvo sulaikytas A. Paleckis.

Suimtas vilnietis verslininkas, rodos, neapsisprendė, kokios pozicijos jam laikytis, – iš pradžių įtarimus dėl šnipinėjimo neigė, tačiau po maždaug savaitės už grotų jau prisipažino šnipinėjęs Rusijai. Vėliau D. Bertauskas vėl apsigalvojo, tačiau prieš tai, kai 2019 m. balandį buvo paleistas į laisvę, ir vėl pripažino savo kaltę.

Nepatvirtintais duomenimis, prieš bylai dėl šnipinėjimo pasiekiant teismą, verslininkas vėl ėmė gintis kaltės, tačiau bylą atvertus jau pripažino savo kaltę.

Tyla – gera byla

Kaip minėta, vaikų pornografijos bylos – gan nesudėtingos ir greitai išnagrinėjamos. Įprastai nuo akimirkos, kai teisėsauga gauna žinių apie platinamą ar siunčiamą vaikų pornografiją, iki nuosprendžio paskelbimo praeina mažiau nei metai. Tačiau D. Bertausko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyksta jau pusantrų metų, byla dar net neperduota teismui.

Kodėl?

Alfa.lt pabandė išsiaiškinti, kurioje vietoje užstrigo šis gan paprastas ikiteisminis tyrimas. Tačiau jį prižiūrinti prokuratūra laikosi pozicijos, kad geriau apie tai nekalbėti.

Iš pradžių Alfa.lt pasiteiravo institucijos, kurioje ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas – LKPB, kokie veiksmai šiuo metu yra atliekami. Tačiau LKPB komunikacijos skyrius atsakė, kad sprendimą, ar galima susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, priima konkretų tyrimą kuruojantis prokuroras, todėl į jį ir reikėtų kreiptis.

Dėl šios priežasties klausimai, kodėl iki šiol nebaigtas gan paprastas ikiteisminis tyrimas ir kokie veiksmai jame vyksta, buvo peradresuotas Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Tačiau abiejų prokuratūrų komunikacija besirūpinanti Komunikacijos skyriaus specialistė Rita Stundienė nurodė, kad šiuo atveju prokuratūra net nepatvirtins, kad toks ikiteisminis tyrimas apskritai egzistuoja. „Atsakydami į paklausimą pranešame, kad prokuratūra nekomentuoja (nei patvirtina, nei paneigia) ikiteisminių tyrimų, nesusijusių su viešais asmenimis“, – rašė Komunikacijos skyriaus darbuotoja.

Šioje vietoje verta priminti, kad prokurorai visgi komentuoja įvairius ikiteisminius tyrimus (pavyzdžiui, 2017 m. kovą nužudytos Ievos Strazdauskaitės ar tų pačių metų rudenį dingusio ir iki šiol nerasto baikerio Aivaro Kilkaus-Kumpio bylas), nors šiuose ir nefigūruoja vieši asmenys.

Neretai ir pati prokuratūra, kaip oficiali institucija, paprašius žurnalistams suteikia tam tikros informacijos, susijusios su ikiteisminiais tyrimais, kuriuose viešų asmenų nėra. Tačiau šiuo atveju prokuratūra nepanoro išsklaidyti abejonių, kurių kyla pasigilinus į ikiteisminio tyrimo dėl vaikų pornografijos eigą.

„Duomenys apie neviešų asmenų atžvilgiu atliekamus tyrimus, procesinius veiksmus nėra teikiami, išskyrus rezonansinius tyrimus, viešojo intereso gynimo klausimus arba paskelbtos asmenų paieškos. Minėti duomenys tam tikra ribota apimtimi gali būti teikiami, kai viešojoje erdvėje jau būna paskelbta informacija“, – rašė R. Stundienė.

VSD ryšiai ir interesai

Logiška manyti, kad viena labiausiai suinteresuotų šnipinėjimo byla šalių šioje istorijoje yra VSD. Pastaroji tarnyba nuo terorizmu kaltintos, bet galiausiai išteisintos Eglės Kusaitės istorijos laikų dažnai sulaukia pamatuotos ir nepamatuotos kritikos dėl įvairiausių dalykų – tariamo veiklos imitavimo, neparodomų rezultatų, netikrų šnipų paieškų ir panašių dalykų.

Panašių kalbų, nuomonių būta ir A. Paleckio bei D. Bertausko istorijos pradžioje – esą prieštaringai dėl kalbų apie „savi šaudė į savus“ vertinamas politikas marginalas vargu ar gali būti Rusijos šnipas, sulaikant A. Paleckį VSD neva „bando parodyti, kad dirba“.

Jei A. Paleckis šnipinėjimo byloje būtų išteisintas, VSD įvaizdžiui bei reputacijai tai būtų nemažas smūgis. Dėl šios priežasties šiai tarnybai, gal ir prokuratūrai, būtų pravartu turėti įrankį, kuriuo būtų galima manipuliuoti teisiamu verslininku, kad šis duotų „teisingus“ parodymus.

Tačiau tai – tik teorija, o VSD, pasiteiravus oficialiai, teigė neturinti nieko bendro su ikiteisminiu tyrimu dėl vaikų pornografijos.

„Valstybės saugumo departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl net negalėtų perimti tyrimo „savo žinion“, kaip formuluojate savo klausime.

Visus su ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus reiktų adresuoti bylą kuruojančiam prokurorui, nes tik prokuroras sprendžia, ar galima paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenis ir kokia apimtimi“, – atsakė VSD Strateginės komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Samoškaitė, konkrečiai pasiteiravus, ar VSD kaip nors yra susijusi su ikiteisminiu tyrimu dėl vaikų pornografijos ar perėmusi jo kuravimą.

Alfa.lt taip pat pasiteiravo dėl kitos įdomios aplinkybės – kodėl D. Bertauskas ir A. Paleckis buvo sulaikyti praėjus kelioms savaitėms po kratos, kuri dėl vaikų pornografijos buvo atlikta vilniečio verslininko biure, ir ar tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas pagal duomenis, gautus kratos metu.

„Galime pasakyti tik tiek, kad ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas Valstybės saugumo departamentui perdavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms“, – atsakė VSD.

Šioje istorijoje yra ir dar vienas įdomus momentas – vėlgi nepatvirtintais duomenimis, teisme D. Bertauskas atsisako atsakyti į klausimus, susijusius su VSD, tačiau sako, kad yra „įsipareigojęs VSD“.

Apie kokius įsipareigojimus kalba verslininkas? VSD to atsakyti negali. „Šiuo atveju tik pats asmuo geriausiai paaiškintų, ką turėjo mintyse išsakydamas savo teiginį, todėl platesnio komentaro pateikti negalėtume“, – rašė VSD atstovė E. Samoškaitė.

Nors D. Bertauskas nėra viešas asmuo, pabandėme susisiekti su juo pačiu. Tai padaryti nebuvo lengva, tačiau, kadangi verslininkas vadovauja kelioms bendrovėms, vienu iš nurodytų telefonų dar praėjusį pirmadienį galiausiai pavyko prisiskambinti D. Bertauskui. Deja, kalbėti verslininkas negalėjo – kaip sakė, vairuoja, yra užsiėmęs, geriausia būtų paskambinti antradienį. Tačiau antradienį D. Bertauskas į telefono skambučius jau neatsakė.

Neatsakė ir trečiadienį, ir kitomis dienomis. Galiausiai į D. Bertauską kreipėmės el. laišku, tačiau ir į šį laišką teisiamasis šnipinėjimo byloje neatrašė.

Išlipti iš balos sausam

Šioje istorijoje svarbus vienas klausimas – kokia prasmė baimintis bylos dėl vaikų pornografijos, jei esi teisiamas dėl šnipinėjimo? Jei duosi „teisingus“ parodymus, vis tiek galiausiai būsi nuteistas už šnipinėjimą, gali gauti realią laisvės atėmimo bausmę, kai už disponavimą vaikų pornografija dažniausiai skiriama bauda.

Atrodo, kad D. Bertauskui šioje situacijoje būtų parankiausia siekti išteisinimo byloje dėl šnipinėjimo ir susimokėti baudą dėl vaikų pornografijos. Tačiau ne visai – yra dar vienas hipotetinis scenarijus, kurio baigtis verslininkui – dar geresnė.

Vasario 23 d. Seime buvo registruoti du Seimo narės Ligitos Girskienės pateikti įstatymo projektai, kuriais siekiama pakoreguoti vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį, taip pat du Pranešėjų apsaugos įstatymo straipsnius.

Baudžiamąjį kodeksą politikė siūlo pakeisti taip, kad jame atsirastų galimybė nusikaltimą padariusį žmogų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis yra pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, pripažino savo kaltę ir, kas svarbu šiuo atveju, aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikaltimą, kuris turėtų būti didesnis už paties pranešėjo nusikaltimą.

Abi siūlomos pataisos, jei bus priimtos, turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

Dar viena įdomi aplinkybė – kaltę pripažįstantis D. Bertauskas, Alfa.lt žiniomis, yra prašęs jam suteikti pranešėjo statusą, tačiau jo negavo, vėliau dėl to greičiausiai kreipėsi į teismą.

Ši aplinkybė perša prielaidą, kad verslininkas teisme gali bandyti kelti versiją, jog padėjo atskleisti kartu į teisiamųjų suolą sėdusio A. Paleckio šnipinėjimą.

Tokiu atveju, jei aplinkybės susiklostytų palankiai – Baudžiamojo kodekso pataisos bus priimtos, pranešėjo statusas D. Bertauskui būtų suteiktas, o nuosprendis šioje byloje būtų paskelbtas kitais metais (arba byla patektų į apeliacinę instanciją) – vilnietis verslininkas galėtų tikėtis, kad net ir pripažinęs kaltę būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. Paleckis, VSD ir vaikų pornografija. Kaip tai susiję?   © Alfa.lt fotomontažas