Sukčių aukso amžius

Laikai, kai telefoniniai sukčiai naudojosi jau legendinėmis tapusiomis apgavystėmis „Mama, aš padariau avariją“ ar „Jūsų sūnus ar dukra sužalojo žmogų“, pamažu grimzta į praeitį.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir nusikaltėliai. Jiems jau beveik nebereikia vadinamųjų „kojų“, bendrininkų, kurie atvyksta pas lengvatikius pasiimti pinigų.

Nors pinigų „tikrintojai“ dar kartkartėmis aplanko potencialias, dažniausiai garbingo amžiaus, aukas, mažėja ir sukčių telefoninių skambučių.

Tačiau dėl apgavysčių teisėsaugininkų pradėtų ikiteisminių tyrimų bei nukentėjusiųjų skaičius tik auga. Kaip ir žmonių mulkinimu užsiimančių nusikaltėlių pelnas.

Kreivė tik kyla

Vertinant praėjusiųjų metų Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus aiškiai matosi, kad tik vienintelis išaugęs sukčiavimų skaičius gadina kriminogeninę pajūrio statistiką.

Užpernai apskrityje užregistruotas 181 toks nusikaltimas. Pernai jų įvykdyta jau 237. Galima neabejoti, kad šiais metais pastarasis skaičius bus dar didesnis.

Pasak Klaipėdos apskrities VPK atstovės Andromedos Grauslienės, nuo metų pradžios dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimų jau pradėti 143 ikiteisminiai tyrimai. Dar 54 tyrimai pradėti dėl įvairaus pobūdžio neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Tendencija labiau nei aiški. Per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį minėti skaičiai buvo kur kas mažesni - atitinkamai 115 ir 21.

Pelnu nesiskundžia

Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius šalyje padidėjo daugiau nei tris kartus.

Didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo 2021 m. susiję su investiciniu sukčiavimu, šiek tiek mažiau - su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu.

Daugiau nei trečdalis skundų dėl sukčiavimo gauta dėl kitose šalyse įregistruotų virtualiojo turto operatorių.

Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjus viešinti ir per maksimaliai trumpą laiką blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines (tai unikali praktika visoje Europos Sąjungoje), gyventojų patirti nuostoliai reikšmingai sumažėjo.

Tačiau jie nėra maži - pernai ir užpernai gyventojai dėl sukčių prarado daugiau nei milijoną eurų. Didžiausia vieno asmens prarasta suma 2021 m. siekė 125 tūkst., 2020 m. - 137 tūkst. Eur.

Pajūrio gyventojus apgaudinėjantys sukčiai mažais „atlyginimais“ skųstis negali.

Tik per šią gegužę (neskaitant paskutinės mėnesio dienos) jų aukomis tapo mažiausiai 33 asmenys. Nukentėjusieji į nusikaltėlių pinigines sužėrė net 145 444 eurus.

Teigiama, kad realūs nuostoliai greičiausiai yra dar didesni, kadangi ne visi nukentėję asmenys kreipiasi į teisėsaugą ar Lietuvos banką.

Užtenka SMS žinutės

Pastaruoju metu labai padaugėjo atvejų, kai sukčiai neskambina telefonu, o siunčia į juos SMS žinutes.

"Nukentėję žmonės vėliau policijai praneša, kad ketino parduoti daiktus internetu ir pasitikėjo tariamais pirkėjais. Jie paspaudė pastarųjų atsiųstas nuorodas bei prisijungė prie savo banko sąskaitų. Po to pamatė, jog prarado nemažas pinigų sumas.

Kiti praneša, jog tiesiog gavo žinutes į savo mobiliuosius telefonus, paspaudė atsiųstas nuorodas, suvedė reikalaujamus duomenis ir taip pat prarado pinigus„, - “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos apskrities VPK atstovė A. Grauslienė.

Ypač dabar plinta ir sukčių įtikinėjimai trumposiomis žinutėmis, kuriose skelbiama, esą bankuose apribotos sąskaitos ar reikia atnaujinti internetinės bankininkystės duomenimis. Prašoma spausti atsiųstą nuorodą. Tokie paspaudimai visiems baigiasi vienodai - patikėję žmonės netrukus pamato tuščias savo sąskaitas.

Apsimeta kurjeriais

Kad pastaruoju metu padaugėjo apgaulingų elektroninių laiškų, kuriuose „LP Express“ vardu prisidengę sukčiai bando iš žmonių išvilioti pinigus ir asmens duomenis, perspėja ir Lietuvos paštas.

Dažniausiai nusikaltėlių siunčiamuose laiškuose rašoma apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma apmokėti 2,35 euro mokestį. Mokesčio suma svyruoja ir gali siekti net 8 ar 9 eurus.

Taikomasi ir į įvairius daiktus parduodančius asmenis. Sukčiai susisiekia su pardavėju, iš karto praneša, kad be jokių derybų perka daiktą.

Kai dėl jo susitariama, atsiunčia SMS žinutę su prisijungimo nuoroda, kuri nukreipia į tariamą „LP Express“ platformą. Joje deklaruojama apie atliktą užsakymą ir pinigų sumokėjimą.

Tam, kad tuos pinigus pardavėjas gautų (jie būtų įskaityti į pardavėjo mokėjimo kortelę), šioje platformoje jis turi suvesti savo kortelės duomenis. Tokiu būdu visi kortelės duomenys atsiduria sukčių rankose - jie gali disponuoti kortelėje esančiomis lėšomis.

„Sukčiai įdeda vis daugiau pastangų, kad jų apgaulingi pranešimai kuo labiau panėšėtų į tikrus siunčiamus “LP Express" klientams - naudoja įmonės logotipą, spalvas, grafinius simbolius, nurodo Lietuvos pašto kontaktus.

Dėl to raginame išlaikyti budrumą - paties Lietuvos pašto siunčiamuose laiškuose niekada nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus, niekada neprašoma suvesti mokėjimo kortelių ar kitokių asmens duomenų. Už paslaugas apmokėti galima tik prisijungus prie savitarnos ir naudojant el. bankininkystę", - patikino Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.

Lietuvos paštas nėra išskirtinis. Didžiausią paštomatų tinklą šalyje valdanti „Omniva LT“ taip pat perspėja dėl padažnėjusių bandymų sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu.

Gelbėja tik šaltas protas

Cinikai tikina, kad kol sukčiai neapgaus visų žioplių, tol tokie nusikaltimai nesiliaus.

Policininkai teigia, kad, norint neužkibti ant apgavikų kabliuko, pirmiausia reikia neprarasti elementariausio budrumo.

Ir ypač, jei parduodamą daiktą įsigyti norintis asmuo susisiekia ne telefonu, o per įvairias programėles, atsiunčia nuorodas, kuriose reikalaujama suvesti asmeninę informaciją bei elektroninės bankininkystės duomenis.

„Įtarimų turėtų sukelti ir tai, jei pinigus prašoma pervesti į kito, ne pardavėju prisistatančio, asmens banko sąskaitą. Sukčiai taip bando “sumėtyti pėdas" - siekia apsunkinti galimybes juos susekti.

Parduodant prekes patariama įsitikinti, kad pinigai tikrai yra pervesti į jūsų sąskaitą ir tik tada prekę išsiųsti ar perduoti jos pasiimti atvykstančiam asmeniui", - teigė A. Grauslienė.

Pareigūnai pataria nepasiduoti emocijoms - neskubėti spausti atsiųstų nuorodų, kad ir kokiu pretekstu jos būtų atsiųstos.

"Daug patikimiau ir saugiau, jei prie banko svetainės prisijungsite jums įprastu būdu, o ne per atsiųstas nuorodas, nes vienas neatsargus mygtuko paspaudimas gali pridaryti labai daug žalos.

Jei vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles ar bent įtariate ketinimus sukčiauti - visada praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per www.epolicija.lt", - patarė Klaipėdos apskrities VPK atstovė A. Grauslienė.

Ir svarbiausia yra nepamiršti tai, ką kartodami teisėsaugininkai ir bankininkai jau senai užkimo.

Nė vienas bankas (kaip ir Lietuvos paštas) savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų.