Priimtas nuosprendis iš teisėjų korupcijos bylos išskirtoje byloje
Advokatas R. M. buvo kaltinamas prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalis), t. y. R. M. Vilniaus mieste vykusių susitikimų bei tarpusavio kontaktų mobiliuoju ryšiu metu, siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą piniginį atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
R. M. pasiūlė D. Z. ir perdavė D. Z. darbo vietoje 5 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšiui teisėjui S. L. Analogiški kaltinimai R. M. buvo pareikšti ir kitame epizode, t. y. R. M., siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas K. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje ir panaikintų žemesnės instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 mėnesiams. Šiame epizode R. M. pasiūlė D. Z. ir perdavė jam 4 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšiui teisėjui S. L.
Teisėjas S. L. buvo kaltinamas kyšininkavimu (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis), t. y. tuo, kad jis, būdamas teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš D. Z. 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus įtariamojo S. K. naudai (pirmasis epizodas iš kaltinimų advokatui R. M.) ir savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ne mažesnį nei 2 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus K. J. naudai (antrasis epizodas iš kaltinimų advokatui R. M.).
Apygardos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, pripažino R. M., neigusį savo kaltę, kaltu dėl prekybos poveikiu abiejuose epizoduose: byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad R. M. vykusių susitikimų bei tarpusavio kontaktų mobiliuoju ryšiu metu, siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą piniginį atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis priimtų dviem jo atstovaujamiems asmenims palankius procesinius sprendimus.
Teismas pažymėjo, kad visi įrodymai byloje surinkti teisėtai, ir atmetė kaip nepagrįstus R. M. gynėjo argumentus, kad byloje esantys garso bei vaizdo įrašai, telefoninių pokalbių stenogramos, slapto sekimo protokolai bei kita bylos medžiaga, susijusi su asmens privačiu gyvenimu ir gauta ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesinės prievartos priemones, į šią bylą yra perduota neteisėtai.
Teisėjų kolegija išteisino teisėją S. L. dėl kaltinimų kyšininkavimu dviejuose epizoduose, nes nepadarytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.
Teismas pažymėjo, kad S. L. viso baudžiamojo proceso metu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir kategoriškai neigė jam pareikštus kaltinimus, kad ne tik susitarimas, bet ir pats pokalbis apie pinigus, kaip kyšį, iš viso buvo.
Teismas įvertino ir tai, kad D. Z. parodymai dėl pinigų teisėjui perdavimo nebuvo vienareikšmiškai tikslūs ir detalūs, byloje taip pat nebuvo jokių D. Z. parodymus patvirtinančių įrodymų.
Įvertinus visus bylai reikšmingus įrodymus, padaryta išvada, jog abipusio susitarimo susitikti, juolab dėl konkrečios bylos aptarti galimą suinteresuotiems asmenims palankią bylos baigtį, tarp D. Z. ir S. L. nė vienu atveju nebuvo. Abiem atvejais susitikimų iniciatorius buvo D. Z., S. L. net nežinant apie D. Z. siekį susitikti, ir objektyviai negalint žinoti apie galimus D. Z. ketinimus daryti įtaką jam kaip teisėjui.
Skirdama bausmę R. M. teisėjų kolegija nurodė, kad nusikalstamais veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymų bei konstitucijos saugomos vertybės ir gėriai – valstybės tarnybos principai ir viešieji interesai, tačiau akcentuota tai, kad reali žala teisingumui šiuo atveju nebuvo padaryta, priešingi teisei sprendimai nebuvo priimti.
R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, savo kaltės jis nepripažino, savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertino. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Įvertinta, kad R. M. anksčiau neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę teisininko patirtį, dirbo advokatu, yra vedęs, turi šeimą. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirta švelniausia sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas baudos kaip bausmės minimaliam dydžiui, be to, tokią bausmę prašė skirti ir prokuroras.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Rašyti komentarą