Nepatogios akimirkos ir nemaloni apžiūra: ką teko patirti už grotų atvykusiems Kurlianskiui, Masiuliui ir Gapšiui?

Vietoje gero ir patogaus gyvenimo – niūrios kalėjimo kameros, valdiškas maistas ir laiko leidimas kompanijoje, į kurią Seimo narys ar verslininkas vargu ar norėtų pakliūti. Taip šiomis dienomis pasikeitė buvusio „MG Baltic“, virtusio „MG grupe“, viceprezidento R. Kurlianskio, Seimo nario V. Gapšio ir buvusios liberalų žvaigždės E. Masiulio kasdienybė.

Praėjusią savaitę visi trys vyrai prisistatė į policiją, iš kur vėliau buvo išvežti į Kauno kalėjimą. Aiškėja, kad E. Masiulis ir V. Gapšys šiame kalėjime ir liks, o R. Kurlianskiui bausmę gali tekti atlikti kitoje įkalinimo įstaigoje.

Nors patekimas į kalėjimą tokios aukštos socialinės padėties, prie gero gyvenimo pratusiems nuteistiesiems jau savaime yra nemalonus, visų trijų nuteistųjų laukė ir kitas nemalonus, gal net kiek žeminantis epizodas – nuteistųjų patikra, patekus už grotų.

Alfa.lt pasiteiravo Lietuvos kalėjimų tarnybos, kaip atliekama ši patikra ir ką teko patirti „MG Baltic“ korupcijos bylos dalyviams, vos tik jie buvo atvežti į kalėjimą. Paaiškėjo, kad visų trijų laukė nuodugni apžiūra, kurios metu teko išsirengti, o asmeniniai daiktai buvo kruopščiai peržiūrėti.

„Suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines.

Suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas.

Suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama: suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.

Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas).

Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą ar bandys užpulti, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas“, – rašoma kalėjimų tarnybos pateiktame atsakyme.

Ir tai – dar ne viskas; egzistuoja tikimybė, kad „MG Baltic“ bylos nuteistųjų laukė dar nuodugnesnė, nemalonesnė ir labiau invazinė apžiūra.

„Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima kalėjimo viršininkas, kai jo nėra – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pataisos pareigūnas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas“, – rašoma Kalėjimų tarnybos atsakyme.

Tiesa, Kalėjimų tarnyba pabrėžia, kad tokios detalios apžiūros nuteistieji gali atsisakyti, tačiau už tai gresia pasekmės – drausminės nuobaudos, kurios nepagelbės bandant anksčiau laiko išeiti į laisvę.

„Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo (nuteistojo) valią, nebent kūne esantys daiktai keltų grėsmę suimtojo (nuteistojo) gyvybei.

Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas gali būti traktuojamas kaip įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas“, – teigia Kalėjimų tarnyba.