Lapinų gaujos lyderiui Laimonui Lapinskui duris į laisvę užveria išdidumas: kodėl turi rinkti nuorūkas, jei nerūkai?

Nuolatos skirtingais argumentais palenkti savo pusėn teisėjus ir lygtinio paleidimo komisiją bandančiam L. Lapinskui sėkmė nesišypso.

Pasižymėjęs nusikaltėlis iki šiol priverstas kalėti Vilniaus pataisos namuose, o išeiti į laisvę trukdo ir charakterio savybės, ir pasaulėžiūra.

Pavyzdžiui, viena iš neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių tapo atsisakymas tvarkytis pataisos namuose – aukšto kriminalinio statuso nusikaltėlis atsisakė iššluoti nuorūkas, L. Lapinsko advokatė tikina, kad toks jos kliento sprendimas – pagrįstas: kodėl reikia šluoti kitų nuorūkas, jei pats nerūkai?

Ilgi metai už grotų

2002–2003 metais trumpai veikusi, tačiau suspėjusi pasižymėti Lapinų gauja turėjo kelias grupuotes, kurios skirtingu metu stojo prieš teismą.

Pagrindinis lapinų pinigų šaltinis buvo prekyba narkotikais, tačiau gauja užsiėmė ir žmogžudystėmis, kitais sunkiais nusikaltimais.

Svarbiausiu lapinų lyderiu preliminariai laikomas Justas Belousovas, turintis Lapino pravardę.

Tačiau J. Belousovas nebuvo vienintelis nusikalstamo susivienijimo organizatorius – vienu iš gaujos vadeivų įvardijamas ir L. Lapinskas-Lopas.

Laimonas Lapinskas-Lopas. Facebook

Griežtą tvarką gaujoje įvedęs L. Lapinskas pasižymėjo fizine jėga, sportiniu sudėjimu.

Tačiau sutriuškinus Lapinų grupuotę, smūgis suduotas ir jos vadeivai – 2005 m. L. Lapinskas buvo suimtas, o po trejų metų nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme.

Lopas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais, nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, neteisėto ginklų laikymo, turto prievartavimo, kankinimo ir kitų nusikaltimų.

Į laisvę nuteistasis turėtų išeiti 2025 metų pradžioje, tačiau nuo 2020-ųjų, jei ne dar anksčiau, L. Lapinskas atkakliai atakuoja teismus ir lygtinio paleidimo komisiją prašymais jį paleisti anksčiau laiko. Iki šiol visi mėginimai nuteistajam buvo nesėkmingi.

Svetimų nuorūkų nešluos

Vasario viduryje Vilniaus apygardos teisme apsisuko dar vienas prašymų paleisti anksčiau laiko karuselės ratas.

2022 m. gruodžio pradžioje L. Lapinskui neigiamą atsakymą pateikė Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija, sausio pradžioje skundą dėl komisijos sprendimo atmetė Vilniaus miesto apylinkės teismas, o vasarį jau neskundžiama nutartimi paleisti į laisvę atsisakė ir Vilniaus apygardos teismas.

Per advokatę skundą pateikęs kalinys nurodė, kad esminės šioje istorijoje institucijos jo atvejį vertina subjektyviai ir ne jo naudai.

Pavyzdžiui, žemesnės instancijos teismas kaip neigiamą aplinkybę nustatė faktą, kad L. Lapinskas už grotų nuo 2018 metų nebuvo skatinamas, nors, paties kalinio ir jo gynėjos teigimu, Vilniaus pataisos namuose nuteistieji apskritai nėra skatinami.

Kaip neigiamas argumentas nustatytas ir faktas, kad L. Lapinskas atsisakė pasiūlyto darbo – teritorijos, kurioje rūkoma, priežiūros darbuotojo pareigų.

Šioje vietoje verta prisiminti, kad Lopas nėra vienintelis aukšto kriminalinio rango nuteistasis, atsisakantis tvarkytis.

Pavyzdžiui, Panevėžio Tulpinių gaujos lyderis Algimantas Vertelka-Pinčia, kaip paaiškėjo teismuose, anksčiau skundėsi, jog yra priverstas su žemesnio rango likimo draugais šluoti tuomet veikusio Lukiškių kalėjimo kiemą, o, kaip užfiksuota tų pačių teismų dokumentuose, Pinčia buvo sulaukęs nemažai nuobaudų dėl vadinamųjų „paniatkių“, kalinių tarpusavio bendravimo taisyklių, kurių laikydamasis A. Vertelka baidėsi bendravimo su žemesnės kastos kaliniais.

Labai tikėtina, kad aukštą statusą kalinių hierarchijoje turinčio L. Lapinsko nenoras tvarkyti rūkyklos pataisos namų administracijos ir teismų buvo suprastas kaip tų pačių „paniatkių“ propagavimas ir taikymasis prie kalėjimo subkultūros, toliau laikantis kriminalinės pasaulėžiūros.

Tačiau L. Lapinsko advokatė atkirto – jos klientas nerūko, todėl nėra teisinga versti asmenį tvarkyti nuorūkas ir taip kenkti sveikatai.

Kaip paaiškėjo, L. Lapinskas nedirbo ir kitų darbų, nors turėjo įgijęs keletą profesijų. Paties kalinio gynėja teigė, kad klientas nedirbo, nes darbo pagal įgytas profesijas jam niekas nesiūlė.

Iki šiol buvęs Lapinų gaujos vadas pasižymėjo neeiline fizine jėga ir sudėjimu. Tačiau kalinio skunde nurodoma, kad už grotų L. Lapinskui diagnozuota skrandžio liga, nustatytas dalinis nedarbingumas.

Melas nepraėjo

Nauji argumentai L. Lapinskui kelio į laisvę neatvėrė.

Nors nuteistasis teigė, kad darbo pagal įgytas specialybes jam niekas nesiūlė, Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. Lapinskas yra teigęs, jog dirbti pataisos įstaigose nenorėtų.

Maža to, koją nuteistajam pakišo ir praeityje parodytas principingumas – jis ne kartą buvo baustas už tai, jog atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus, taip pat be pateisinamos priežasties atsisakė dirbti apmokamą siuvėjo darbą.

Skundą išnagrinėjusiam teisėjui Ugniui Trumpuliui užkliuvo ir kitas dalykas – nors skunde nurodoma, kad L. Lapinskas nenori rinkti svetimų nuorūkų, nes pats nerūko, iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios asmens kortelės išrašo matyti, jog kalinys visgi yra rūkantis.

Kita vertus, kaip pastebėjo teismas, net nėra svarbu, ar nuteistasis yra rūkantis ar nerūkantis, nes bet kokiu atveju teiginiai, jog jam siūlytas darbas yra kenksmingas sveikatai, niekuo nepagrįsti.

Atsižvelgus į šias ir kitas aplinkybes, nutarta, kad L. Lapinskui dar per anksti atverti duris į laisvę.

Garsėjo savo elgesiu

Vilniuje ir jo apylinkėse veikusi Lapinų gauja buvo tarsi kriminalinio pasaulio kometa – gyvavo vos kelerius metus, tačiau per šiuos žibėjo ryškiai, garsėjo sunkiais ir įžūliais įvykdytais nusikaltimais.

Gauja užsiėmė turto prievartavimu, savavaldžiavimu, o dideles pajamas lapinams nešė narkotikų prekyba – išsinuomotuose butuose, garažuose lapinai laikė ir platino didelius kiekius įvairių narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą.

Kaip ir pridera rimtai grupuotei, lapinai buvo neteisėtai įgiję įvairių šaunamųjų ginklų, sprogiųjų medžiagų.

Tarp Lapinų gaujos įvykdytų nusikaltimų yra ir itin sunkių: nustatyta, kad L. Lapinsko vadovaujami gaujos nariai 2003 m. sausį miške prie kelio Vilnius–Ukmergė nužudė Vilių Bogačenką, o 2004 m. birželį miške šalia kelio Dūkštas–Kernavė, Širvintų rajone, susidorojo su Aleksejumi Naruševičiumi.

Abi lapinų aukos buvo užkastos.

Pats gaujos vadeiva L. Lapinskas vėliau pagarsėjo dėl spalvingų, bet žiaurių nusikaltimų, tarp kurių – ir be rimtos priežasties naktiniame Vilniaus klube „Brodvėjus“ peiliu subadytas apsaugininkas, bandymas nušauti vieną vilnietį, tačiau visiškas apsijuokimas, kai auka buvo sumaišyta su kitu vyru.

Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad, švęsdamas savo gimtadienį, L. Lapinskas su draugais surengė egzekuciją tuometiniam Lietuvos policijos akademijos studentui.

Būsimasis pareigūnas buvo verčiamas gerti degtinę, vartoti narkotikus, persirengti moteriškais drabužiais ir šokti, o apie šešias valandas trukusi „šventė“ buvo filmuojama.

alfa.lt