Keliolika mergaičių išniekinęs pulkininkas Saulius Vitkus sugrįžo: bando prikelti Lietuvą sukrėtusią istoriją

Šiais metais teismus pasiekė keli S. Vitkaus skundai, kuriais nuteistasis prašo iš naujo nagrinėti dvi jam iškeltas bylas, užverstas 2012 ir 2014 metais.

Nors po metų, 2023-ųjų balandį, vyras jau turėtų išeiti į laisvę, S. Vitkus tikina, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių abi jam iškeltos bylos turėtų būti sujungtos į vieną ir dar kartą nagrinėjamos.

Anot praeityje pagarsėjusio pedofilo, naujosios aplinkybės – tai faktas, kad jį teisėsaugai įdavęs socialinių tinklų administratorius, pranešęs apie S. Vitkaus medžioklę virtualioje erdvėje, negalėjo rinkti duomenų apie jį, tuo labiau jų pateikti teisėsaugai, todėl tokie įkalčiai turėtų būti pripažinti niekiniais, o kartu su jais šuniui ant uodegos greičiausiai nueitų ir visas ikiteisminis tyrimas.

Sukrečianti istorija – su keliolika aukų

Karininkas S. Vitkus buvo sulaikytas dar 2009 m. balandį, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad jo aukomis tapo 11 mergaičių nuo 9 iki 13 metų. Pagrindinėje byloje, kurioje S. Vitkui buvo pateikti kaltinimai dėl mergaičių žaginimo ir prievartavimo, iš viso buvo 62 nusikalstamų veikų epizodai.

Pulkininkui buvo pateikti kaltinimai dėl mergaičių tvirkinimo, įtraukimo dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose ir tų pačių mergaičių išnaudojimo pornografijai gaminti, bei, kaip minėta, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

Šie nusikaltimai buvo išaiškinti per kelerius metus, o pats S. Vitkus, kaip paaiškėjo, juos darė 2006 – 2009 metais. Pulkininkas aukų ieškojo socialiniuose tinkluose, pats apsimesdamas mažamečiu.

Tokia grobuonies medžioklė į teisėsaugos akiratį pateko po to, kai S. Vitkaus pėdsakus aptiko vieno socialinio tinklo administratoriai, kuriems pokalbiai tarp mažamečių apie pornografines fotosesijas už pinigus pasirodė ne tokie jau nekalti.

Ėmus domėtis grobuonies veikla, paaiškėjo, kad fotosesijos – tik žiedeliai; anot teisėsaugos, keturios iš 11 mergaičių buvo S. Vitkaus prievartaujamos ir žaginamos įvairiuose Lietuvos miestuose, kartais ir viešose vietose.

Maža to, kai kurios mergaitės buvo žaginamos ir prievartaujamos ne kartą. Pats vyras taip pat buvo sukaupęs įspūdingą vaikų pornografijos kolekciją su maždaug 100 tūkst. nuotraukų.

2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas S. Vitkų už sunkius seksualinius nusikaltimus nuteisė kalėti 18 metų. Tačiau po ketverių metų, 2016-aisiais, Lietuvos apeliacinis teismas šią bausmę sumažino iki 14 metų.

2014 metais S. Vitkus buvo sulaukęs dar vienos šešerių metų bausmės už mergaičių tvirkinimą, išnaudojimą pornografijai. Šioje byloje nukentėjusiomis buvo pripažinta dar dešimtis mergaičių.

Nors šešeri metai – nemažas laiko tarpas, dėl pastarosios bausmės bendra bausmė pedofilui nepakito – iš viso jis turėtų už grotų praleisti 14 metų.

Bando prikelti seną istoriją

Taigi S. Vitkui liko maždaug vieneri metai už grotų. Tačiau šiais metais nuteistasis ėmė itin aktyviai belstis į generalinės prokurorės ir teisėjų duris, prašydamas iš naujo nagrinėti jo bylas – esą paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios gali visiškai pakeisti šios istorijos pabaigą.

Jei taip nutiktų, tikėtina, S. Vitkus už grotų praleistų metų nesusigrąžintų. Tačiau galėtų paprašyti iš Lietuvos solidžios kompensacijos už be pagrindo už grotų praleistus metus.

Saulius Vitkus. Tomas Vinickas Alfa.lt

Tiesa, aplinkybė, dėl kurios, kaip teigia S. Vitkus, reiktų iš naujo nagrinėti jo bylas, atrodo kiek pritempta. Sausio pradžioje į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, o vėliau, kai nesulaukė prokurorės palankumo, ir į Vilniaus apygardos, bei Lietuvos apeliacinį teismus kreipęsis pedofilas kaip pagrindinę aplinkybę nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2014 m. balandžio 8 d. priimtą sprendimą, kuriame iš esmės pasisakyta apie tai, ar galima kontroliuoti ir perimti asmenų susirašinėjimo, privataus susižinojimo duomenis.

Naudodamasis šiuo ESTT sprendimu, S. Vitkus kėlė versiją, esą pats pirminis šios istorijos liudininkas – interneto svetainės, kurioje mergaite apsimetęs pulkininkas ieškojo mažamečių aukų, administratorius, pastebėjęs įtartiną susirašinėjimą, negalėjo perimti jo susirašinėjimo, pastarojo kontroliuoti ar, tuo labiau, perduoti teisėsaugai.

O kadangi negalėjo, vadinasi, ir ikiteisminis tyrimas prieš jį vėliau buvo pradėtas be pagrindo, surinkti įrodymai – neteisėti.

S. Vitkus kėlė klausimą, ar pats soc. tinklapio administratorius, perėmęs jo susirašinėjimų duomenis ir pateikęs juos teisėsaugai, nepadarė nusikaltimo, mat tokių duomenų perimti neturėjo teisės.

Špyga taukuota

Jei nuteistasis pedofilas būtų įrodęs, kad duomenys apie jį buvo surinkti ir teisėsaugai perduoti neteisėtai, tikėtina, kad ir kiti surinkti įkalčiai turėtų būti paneigti, o visa byla griūtų tarsi kortų namelis. Tačiau tiek generalinė prokurorė, tiek ir teisėjai S. Vitkui, perkeltine prasme, parodė špygą.

Anot prokurorės ir teisėjų, apie įtartiną susirašinėjimą duomenis teisėsaugai pateikęs soc. tinklapio prižiūrėtojas turėjo pareigą pranešti apie netinkamo turinio susirašinėjimą, todėl dar bylų metu buvo atmesti S. Vitkaus pareiškimai, esą šis tinklapio administratorius neturėjo teisės tikrinti jo privačių susirašinėjimų internetiniame portale, negalėjo rinkti informacijos ir neturėjo teisės jos pateikti apie privatų nuteistojo gyvenimą.

Taip pat pažymėta, kad administratorius teisėsaugai perdavė tik patį susirašinėjimą, kuriame apie S. Vitkų nebuvo nė žodžio. Kad pulkininkas – į mergaites nusitaikęs grobuonis, išsiaiškino pati teisėsauga, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, o kiti S. Vitkaus nusikaltimai buvo išaiškinti atlikus kratas jo namuose ir darbo vietoje.

Praėjusią savaitę S. Vitkaus prašymą atmetęs Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nuteistasis padarė ir daugiau procesinių klaidų, dėl kurių negalima atnaujinti bylų (pavyzdžiui, kreipėsi į generalinę prokurorę jau gerokai po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas), be to, taip aiškina įvairius įstatymus ir teisės aktus, kaip jam pačiam yra paranku.

Nieko nei prokuratūroje, nei teismuose nepešęs S. Vitkus, tikėtina, į laisvę išeis maždaug po metų.

Po 14 už grotų praleistų metų nekokią reputaciją turinčiam karininkui teks mokytis iš naujo gyventi visuomenėje ir susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės kompensacija už neteisingai už grotų praleistus metus būtų gerokai palengvinusi S. Vitkaus gyvenimą, tačiau dabar į pastarąją kalinys neturi pagrindo pretenduoti.