Kaip iš psicho atimti ginklą?

Ar tikrinti dažniau?

Po parduotuvę apsiginklavęs vaikščiojo ir apsaugininko kojas peršovė buvęs kandidatas į Seimą. Sostinės centre beveik visą apkabą į orą išpleškino girtas vyras. Palangos bute į moterį pistoletą nukreipė devyniasdešimtmetis senolis. Tokie pastarųjų savaičių incidentai vėl provokuoja klausimą, ar pakankamai kontroliuojama legaliai ginklus gaunančių žmonių psichinės sveikatos būklė.

Kaip žinoma, ginklų savininkai sveikatą privalo pasitikrinti kas penkerius metus. Pistoletus (revolverius) įsigyti savigynai galima nuo 23 metų, o lygiavamzdžius ginklus - nuo 21-erių. Policijos departamento duomenimis, iki šių metų spalio Lietuvoje 94018 fizinių asmenų legaliai turėjo 180339 ginklus - šautuvus, pistoletus, dujinius pistoletus, mažos galios ginklus ir kt.

Pistoletus (revolverius) ar lygiavamzdžius šautuvus savigynai turi 28665 žmonės. Šiemet dėl sveikatos reikalavimų neatitikimo leidimų neteko 12, dėl grėsmės visuomenei - 19, o dėl reputacijos - 87 asmenys.

„Kilus įtarimui, kad žmogus serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, dėl kurių negali įsigyti ar turėti ginklo, policija ginklus paima ir nukreipia jį neeiliniam sveikatos patikrinimui.

Negalima teigti, kad dažnesni sveikatos patikrinimai ar didesnis amžiaus ribos nustatymas turėtų įtakos neteisėtam ginklų panaudojimo atvejų mažėjimui", - mūsų dienraščiui komentavo policijos atstovai.

Patikrinimo skylės

Vis tik ginklą savigynai norinčių gauti asmenų psichikos patikra iki šiol išlieka skylėta. Tai „Vakaro žinioms" patvirtino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovė psichiatrė ekspertė Vaiva Martinkienė.

„Bendrosios psichiatrijos specialistai šį darbą atlieka pagal asmens prisirašymo prie psichikos sveikatos centrų principą. Bėda ta, kad asmenys dažnai keičia šias įstaigas ir naujoje gali nesuteikti pilnų duomenų apie ankstesnį gydymąsi pas psichiatrus. Atliekant patikrinimą pagal dabartinę tvarką psichiatrui nėra galimybės gauti objektyvius duomenis iš visos šalies gydymo įstaigų.

Pats asmuo pateikia tik žodinį patvirtinimą, kad anksčiau pas psichiatrus nesigydė. Tai negarantuoja objektyvumo", - aiškino ji.

V.Martinkienė nurodė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu dar 2013 metais patvirtintą tvarką bet kurios gydymo įstaigos administracija, asmeniui nustačius sveikatos sutrikimą, kuris uždraudžia jam naudotis ginklu, per 5 darbo dienas turi informuoti teritorinę policijos įstaigą.

„Tai nėra atliekama, nes vadovaujantis asmens duomenų apsaugos nuostatomis jokie asmens duomenys tikrai nėra siunčiami į policijos komisariatus. Taigi, šiuo metu šis kontrolę numatantis įsakymo aspektas neveikia.

Tame pačiame įsakyme nurodyta privaloma sveikatos patikra tik kas 5 metai, o tai reiškia, kad per šį laikotarpį nėra jokios kontrolės dėl asmens psichikos sveikatos", - tvirtino psichiatrė ekspertė.

Jos įsitikinimu, akivaizdu, kad tvarka ir kontrolė dėl ginklo įgijimo ir jo turėjimo turi būti tobulinama, ypač atsižvelgiant į šiais laikais išaugusią psichologinę įtampą visuomenėje ir žmonių jaučiamą nesaugumą, kuris padidina tikimybę neracionaliems ir agresyviems poelgiams.

Stinga ir laiko, ir psichiatrų

Parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras psichiatras Aurelijus Veryga mano, kad vien tik psichikos sveikatos būklės tikrinimas incidentų dėl neadekvataus ginklo panaudojimo neišspręs.

„Gal ir gali būti geresnė kontrolė. Visą laiką dėl to vyksta diskusija. Bet supraskime tai, kad ir koks būtų geras psichiatras per 15 minučių pirmą kartą matomo žmogaus pilnai neįvertins. Be to, mums ir taip trūkta psichiatrų. Kai kuriose šalyse prieš apsisprendžiant dėl ginklo savigynai išdavimo klausiama prašantįjį gerai pažįstančių žmonių, kaimynų nuomonės.

Kita vertus, šiandien žmogus gali būti psichiškai sveikas, o po mėnesio ar dviejų - susirgti", - „Vakaro žinioms" kalbėjo jis.

Ar galima sudaryti tipinį besiginkluojančio žmogaus portretą? Psichiatro nuomone, tai būtų sunku: vieniems žmonėms ginklas reikalingas dėl saugumo, kitiems - laisvalaikiu šaudyti šaudykloje, o tretiems - matyt, dėl blogų ketinimų.

Pats A.Veryga yra apsiginklavęs. Pernai už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą austrišką pistoletą „Glock 17" jam dovanojo tuometinis premjeras Saulius Skvernelis. Pasak Seimo nario, tai nebuvo pirmasis jo ginklas.

Dabar politikas turi ir šaulio ginklą: „Dėl turimų ginklų man kažkokių problemų nebuvo iškilę. Naudoju juos pratybose, o savigynai nešioju ypač retai".

Komentaras

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas:

„Lietuvoje santykinai griežta šaunamųjų ginklų savigynai įsigijimo tvarka, taip pat numatyti ir griežti reikalavimai jų nešiojimui ir panaudojimui. Todėl mes turime ir santykinai mažą registruotų nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą, skaičių.

Pavyzdžiui, pernai tokių atvejų buvo tik 28, o 2019 metais - 30 iš maždaug 50 tūkstančių užregistruotų nusikalstamų veikų per metus.

Beje, statistikoje nėra detalizuota, ar šie ginklai buvo įsigyti teisėtai, kokio pobūdžio jie buvo. Tikėtina, kad bent dalis jų buvo įsigytų medžioklei, o tai yra kita ginklų kategorija. Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius buvo registruota tik 14 nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą - t.y. beveik du kartus mažiau nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.

Pažymėtina ir tai, kad vien neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnį kasmet Lietuvoje registruojama dešimtis kartų daugiau. Tai rodo, kad didesnė problema yra neteisėtas disponavimas ginklais.

Daugelyje kitų, netgi Europos šalių nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą, skaičiai yra gerokai didesni, nekalbant jau apie JAV, kur šie skaičiai yra daug kartų didesni nei Europoje skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų.

Griežta ginklų išdavimo kontrolė ir griežti reikalavimai jų saugojimui bei nešiojimui yra labai svarbūs. Tyrimai rodo, kad kuo ji yra paprastesnė, tuo dažniau jie yra panaudojami ir, deja, visai ne savigynai, bet kitų užpuolimui arba savižudybei. Lietuvoje ši kontrolė yra griežta, šaunamųjų ginklų panaudojimo darant nusikalstamas veikas atvejų nėra daug ir jų nedaugėja. Tikėkimės, kad ši situacija nesikeis į blogąją pusę".

Faktai:

2017 m. Kauno rajone 27 metų Egidijus Anupraitis iš savigynai išduoto pistoleto paleido ne mažiau 21 šūvį ir nužudė savo motiną, tėvą, senelę ir dėdę, o senelį sužeidė. Kitąmet teismas pripažino, kad vyras šaudė būdamas nepakaltinamas. Psichiatrijos ekspertė teigė, kad E. Anupraitis serga sunkia psichikos liga, kuri jam buvo nediagnozuota ir ilgai neskirtas tinkamas gydymas.

2013 m. Biržuose 37 metų Dainius Miliukas iš savigynai turimo pistoleto gatvėje paleido šūvius į du atsitiktinai gatvėje sutiktus paauglius, kurių vieną nušovė. Pirmos psichiatrinės ekspertizės išvados - nusikaltimo metu vyras turėjo rimtų psichikos sutrikimų.

Pakartotinė ekspertizė parodė, D. Miliuko veiksmus nulėmė tai, kad paveiktas alkoholio jis nesugebėjo kontroliuoti savo emocijų.