FNTT akiratyje – odontologijos prekėmis prekiavusi įmonė ir odontologai

Įtariama, kad įmonė galėjo padėti odontologines paslaugas teikiančioms įmonėms ir asmenims slėpti mokesčius valstybei ir jiems parduoti per 1,6 tūkst. dantų implantų be apskaitos dokumentų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Šio ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje veikianti, mažmenine prekyba odontologinėmis prekėmis užsiimanti įmonė galėjo padėti odontologų paslaugas teikiančioms 6 įmonėmis ir 2 fiziniams asmenims, kurie nebuvo įregistravę savo odontologinės veiklos, slėpti mokesčius.

Įtariama, kad per 2018–2020 metus ši įmonė be apskaitos dokumentų galėjo parduoti apie 1,6 tūkst. dantų implantų, už kuriuos juos žmonėms sriegę odontologai galėjo gauti per 711 tūkst. eurų, kurie nebuvo apskaityti ir pagrįsti apskaitos dokumentais. 

Skaičiuojama, kad taip veikiant nebuvo sumokėta per 25 tūkst. eurų pelno ir gyventojų pajamų mokesčių. Įtariama, kad juridiniai asmenys nuo gautų nepaskaitytų pajamų nesumokėjo nuo beveik 800 iki 5,3 tūkst. eurų pelno mokesčio. 

Į teisėsaugos pareigūnų akiratį pakliuvusios 6 įmonės ir 2 fiziniai asmenys ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir savanoriškai susimokėjo visus priskaičiuotus mokesčius valstybei – per 25 tūkst. eurų.

Implantus be apskaitos pardavinėjusi įmonė įtariama apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą ir teikusi neteisingus duomenis apie pajamas.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, tęsiamas.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

FNTT duomenimis, pastebima tendencija, kad odontologai dažnai kuria mažąsias bendrijas veiklai vykdyti. Mažosios bendrijos steigėjas dažnai būna pats gydytojas odontologas – burnos chirurgas, daugiau darbuotojų nebūna.

Mažosios bendrijos yra atleistos nuo pelno mokesčio mokėjimo pirmus steigimo metus.

Odontologinių paslaugų teikimas yra neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nuo gautų pajamų mokamas tik 5 proc. pelno mokestis.

Be to, pastebima, kad odontologines paslaugas teikiantys asmenys dažnai siekia per metus neviršyti 300 tūkst. eurų pajamų sumos, kad šios gautos pajamos nebūtų apmokestinamos 15 proc. PVM.